Jungtinės Amerikos Valstijos

Pagrindinis straipsnis – JAV istorija.

1507 m. vokiečių kartografas Martinas Valdzemiuleris sudarė pasaulio žemėlapį, kuriame Vakarų pusrutulio žemės buvo pavadintos Amerika (italų keliautojo ir kartografo Amerigo Vespučio vardu).^[7] Buvusios trylika Britanijos kolonijų Nepriklausomybės deklaracijoje pirmosios pavartojo dabartinį šalies pavadinimą – „vieninga 13-os jungtinių Amerikos Valstijų deklaracija“, 1776 m. liepos 4 d. priimta „jungtinių Amerikos Valstijų atstovų“ (žodis „jungtinės“ deklaracijoje vienareikšmiškai parašytas mažąja raide).^[8] Dabartinis pavadinimas oficialiai buvo priimtas 1777 m. lapkričio 15 d., kai antrasis Kontinentinis Kongresas priėmė Konfederacijos straipsnius, kurių pirmajame rašoma, kad „Konfederacijos pavadinimas turi būti Jungtinės Amerikos Valstijos“. Sutrumpintos formos – Jungtinės Valstijos, JAV arba Amerika – laikomos norminėmis.

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Amerikos indėnai.

Senieji vietiniai JAV žmonės, įskaitant ir Aliaskos vietinius gyventojus, atvyko į šią teritoriją iš Azijos. Jų migracija į šiuos kraštus prasidėjo prieš ne daugiau kaip 40 000 metų (mažiausiai prieš 12 000 metų).^[9] Keletas ikikolumbinių kultūrų, gyvenusių dabartinėje JAV teritorijoje, išvystė gan pažangų žemės ūkį, pasižymėjo architektūros srityje. Minėtoms kultūroms taip pat buvo būdinga valstybinio lygmens visuomenės. Prasidėjus europiečių kolonizacijai, milijonai čionykščių amerikiečių mirė nuo atvežtų ligų epidemijų, pavyzdžiui, nuo raupų.^[10]

 

1492 m. Genujos keliautojas Kristupas Kolumbas, pasirašęs kontraktą su Ispanijos karūna, pasiekė keletą Karibų jūros salų ir pirmą kartą kontaktavo su vietiniais gyventojais. 1513 m. balandžio 2 d. Ispanijos konkistadoras Chuanas Ponse de Leonas priplaukė žemę, kurią pavadino La Florida. Tai buvo pirmasis oficialiai užfiksuotas europiečių išsilaipinimas teritorijoje, kuri vėliau tapo JAV žemynine dalimi. Po ispanų gyvenviečių, dabartinės JAV pietvakariuose pradėtos kurti kitos gyvenvietės. Prancūzų kailių pirkliai aplink Didžiuosius ežerus pradėjo kurti Naujosios Prancūzijos kolonijas. Prancūzija galiausiai užsitikrino didžiąją dalį Šiaurės Amerikos žemyno centrinės srities iki Meksikos įlankos. Virdžinijos kolonija Džeimstaune, įkurta 1607 m., ir Plimuto kolonija, įkurta 1620 m., buvo pirmosios sėkmingos Britanijos gyvenvietės. 1628 m. įkūrus Masačiusetso įlankos koloniją, prasidėjo migracijos banga. Iki 1634 m. per 10 000 puritonų buvo apgyvendinti Naujojoje Anglijoje. Nuo XVII amžiaus 2-ojo dešimtmečio pabaigos iki JAV nepriklausomybės karo pradžios į Britanijos kolonijas Amerikoje buvo ištremta apie 50 000 kalinių.^[11] 1614 metais Nyderlandai pradėjo kurti gyvenvietes ties žemutine Hadsono upės pakrante. Vienas iš garsiausių jų įkurtų miestų – Naujasis Amsterdamas (dabartinis Niujorkas), įkurtas Manhatano saloje.

1674 m. Nyderlandai perleido savo teritorijas Amerikoje Britanijai. Naujųjų Nyderlandų provincija buvo pervadinta Niujorku. Daugelis naujųjų imigrantų, kurių dauguma vyko į šalies pietus, buvo samdomi tarnautojai.^[12] Iki XVIII amžiaus pradžios Afrikos vergai tapo pagrindiniu priverstinio darbo šaltiniu. 1729 metais skilus Karolinoms ir 1732 m. kolonizavus Džordžiją, buvo įkurtos trylika Britanijos kolonijų, kurios vėliau tapo Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visos trylika kolonijų turėjo vietinę valdžią, buvo vykdomi rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti daugelis laisvų vyrų. Kolonijose galiojo senieji anglų įstatymai. Visos kolonijos įteisino prekybą Afrikos vergais. Didėjant gimstamumui, esant žemam mirtingumo rodikliui ir augant imigracijai, kolonijų gyventojų sparčiai daugėjo. Krikščionių tikėjimo atgaivinimo judėjimas, dar geriau žinomas kaip Didysis Pabudimas, XVIII amžiaus 4-5 dešimtmečiuose paskatino domėjimąsi tiek religija, tiek religine laisve. Prancūzų-indėnų kare britų pajėgos užėmė Prancūzijai priklausiusią Kanadą, tačiau prancūziškai kalbantys gyventojai liko politiškai izoliuoti nuo pietinių anglų kolonijų. Neskaitant Amerikos indėnų, kurie buvo išstumiami iš savo teritorijų, 1770 m. trylikos kolonijų gyventojų skaičius siekė 2,6 milijonų žmonių, trečdalis kurių buvo britai. Kas penktas amerikietis buvo vergas.^[13] Nors šios kolonijos mokėjo mokesčius Britanijai, jos neturėjo nė vieno atstovo Didžiosios Britanijos parlamente.

Pagrindinis straipsnis – JAV nepriklausomybės karas.

 

Revoliuciniu laikotarpiu XVIII amžiaus 7-8 dešimtmečiuose įtampa tarp Amerikos kolonijų ir Britanijos privedė prie JAV nepriklausomybės karo, vykusio nuo 1775 iki 1783 metų. 1775 m. birželio 14 d. Kontinentinis kongresas, susirinkęs Filadelfijoje, įkūrė kontinentinę kariuomenę, vadovaujamą Džordžo Vašingtono. Šis Kontinentinis kongresas, skelbdamas, kad „visi žmonės yra sukurti lygūs” ir jiems yra suteiktos „tam tikros nenusavinamos teisės”, 1776 m. liepos 4 d. priėmė nepriklausomybės deklaraciją, kurios didžiąją dalį parašė Tomas Džefersonas. Ši data šiais laikais yra švenčiama kaip JAV nepriklausomybės diena. 1777 m. priimti Konfederacijos straipsniai leido susikurti silpnai federalinei valdžiai, kuri veikė iki 1789 m.

JAV pajėgoms, kurioms talkino prancūzai, nepriklausomybės kare sutriuškinus Didžiąją Britaniją, ši turėjo pripažinti Jungtinių Valstijų nepriklausomybę ir šalies suverenitetą iki Misisipės upės. 1787 m. asmenys, norėję sukurti stiprią nacionalinę valdžią, sušaukė Konstitucinį suvažiavimą. Jungtinių Valstijų konstitucija buvo ratifikuota 1788 metais. Pirmieji nauji respublikos Atstovų rūmai, Senatas ir pirmasis prezidentas Džordžas Vašingtonas pradėjo darbą 1789 metais. JAV teisių bilis, draudžiantis asmens laisvių suvaržymą ir garantuojantis įvairią teisinę apsaugą, buvo priimtas 1791 m.

Požiūriai į vergiją keitėsi. Konstitucija gynė prekybą vergais tik iki 1808 metų. Šiaurinės valstijos uždraudė vergiją 1780–1804 metų laikotarpiu. Pietinės vergovinės valstijos liko vienintelės gynusios vergiją. Antrasis Didysis Pabudimas, prasidėjęs 1800 m., leido evangelikalizmui tapti ta jėga, kuri paskatino įvairių socialinių reformų siekiančių judėjimų, įskaitant ir abolicionizmą, atsiradimą.

 

Amerikiečių noras plėsti savo teritoriją į vakarus paskatino pradėti ilgai trukusius karus su indėnais. Taip pat buvo vykdoma indėnų pašalinimo iš jų gimtųjų žemių politika. 1803 m., valdant prezidentui Tomui Džefersonui, iš prancūzų nusipirkus Luizianą, šalies teritorija padidėjo beveik dvigubai. 1812 m. kare, paskelbtame Britanijai dėl įvairių nuoskaudų, buvo pasiektos lygiosios, tačiau tai vis tiek sustiprino nacionalizmą Jungtinėse Valstijose. Daugybė JAV kariuomenės įsiveržimų į Floridą 1819 m. Ispaniją privertė užleisti šias teritorijas Jungtinėms Valstijoms. 1845 m. Jungtinės Valstijos aneksavo Teksaso respubliką. Tuo laikotarpiu išpopuliarėjo Likimo manifesto idėjos.^[14] 1846 m. Oregono sutartis su Britanija Jungtinėms Valstijoms leido kontroliuoti šių dienų šalies šiaurės vakarų teritoriją. Po JAV pergalės JAV-Meksikos kare, 1848 m. šaliai buvo perleista Kalifornija ir dalis šiandieninės JAV pietvakarių teritorijos. 1848–1849 m. Kalifornijos aukso karštinė dar labiau paskatino migraciją šalies viduje. Naujoji geležinkelių sistema palengvino naujakurių persikėlimą ir paaštrino konfliktus su Amerikos indėnais. Per maždaug 50 metų dėl odos ir mėsos buvo nužudyta daugiau nei 40 milijonų bizonų. Tai taip pat paspartino geležinkelių tiesimą. Bizonų, kurie buvo pagrindinis lygumų indėnų išgyvenimo resursas, išmedžiojimas buvo skaudus egzistencinis smūgis daugeliui indėnų kultūrų.

Pagrindinis straipsnis – JAV pilietinis karas.

 

Įtampa tarp vergovinių ir laisvųjų valstijų padidėjo dėl valstijų ir federalinės valdžios nesutarimų. Įtampa didėjo ir dėl konfliktų, kilusių vergijai plintant į naujas valstijas. 1860 metais prieš vergiją nusistačiusios respublikonų partijos narys Abraomas Linkolnas buvo išrinktas JAV prezidentu. Prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas, septynios vergovinės valstijos paskelbė atsiskiriančios nuo JAV. Atsiskyrimą federalinė valdžia laikė nelegaliu. Atsiskyrusios valstijos sukūrė Amerikos Valstijų Konfederaciją. Konfederatams užpuolus Samtero fortą, įsiplieskė JAV pilietinis karas, o prie Konfederacijos prisijungė dar keturios valstijos. Linkolno vergų Išlaisvinimo aktas įpareigojo Sąjungą panaikinti vergiją. Po 1865 m. Sąjungos pergalės išleistos trys JAV konstitucijos pataisos užtikrino laisvę beveik keturiems milijonams afroamerikiečių, kurie buvo vergai.^[15] Afroamerikiečiai gavo pilietybę ir įgijo balsavimo teisę. Karas ir po jo priimti nutarimai leido iš esmės padidinti federalinės valdžios galias.^[16]

 

Po karo, kai buvo nužudytas Linkolnas, buvo radikalizuota Respublikonų partijos rekonstrukcijos politika, kurios tikslas buvo reintegruoti ir atstatyti pietines valstijas, tuo pat metu užtikrinant išlaisvintų vergų teises. Po 1876 m. ginčijamų prezidento rinkimų pasirašytas 1877 m. kompromisas baigė rekonstrukcijos politiką. Džimo Krou įstatymai (past. Džimas Krou – įžeidžiama juodaodžių pravardė ) iš daugelio afroamerikiečių greit vėl atėmė pilietines (ypač rinkimų) teises. Šalies šiaurėje prasidėjusi urbanizacija ir beprecedentis imigrantų antplūdis iš pietų ir rytų Europos paspartino šalies industrializaciją. Imigracijos banga, kuri tęsėsi iki 1929 m., aprūpino šalį darbo jėga ir pakeitė Amerikos kultūrą. Nacionalinės infrastruktūros plėtra pagreitino šalies ekonomikos augimą. Šalies ekspansija žemyninėje dalyje baigėsi 1867 m., kai JAV iš Rusijos įsigijo Aliaską. Sužeisto kelio skerdynės 1890 m. buvo paskutinis rimtas ginkluotas konfliktas kare su indėnais. 1893 m. tenykštė Ramiojo vandenyno Havajų karalystės monarchija buvo nuversta vietinių amerikiečių surengto perversmo metu. Jungtinės Valstijos aneksavo salyną 1898 metais. Tais pačiais metais pergalė Ispanijos-Amerikos kare pademonstravo šalies įtaką ir galią. Vėliau buvo aneksuotas Puerto Rikas, Guamas ir Filipinai.^[17] Po pusės amžiaus Filipinai iškovojo nepriklausomybę. Puerto Rikas ir Guamas ir toliau priklauso Junginėms Valstijoms.

 

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Jungtinės Amerikos Valstijos išliko neutralia valstybe. Nors daug amerikiečių palaikė britus ir prancūzus, daugelis jų prieštaravo JAV įsitraukimui į karą.^[18] 1917 m. JAV vis dėlto prisijungė prie sąjungininkių ir taip nulėmė karo baigtį centrinių jėgų (Vokietijos, Austro-Vengrijos ir Osmanų imperijų) nenaudai. Po karo Jungtinių Valstijų Senatas neratifikavo Versalio sutarties, pagal kurią buvo įkurta Tautų Sąjunga. Šalis vykdė vienašališko nusiginklavimo politiką, beveik prilygusią izoliacionizmui.^[19] 1920 m. judėjimas už moterų teises išsikovojo, kad būtų išleistos moterų balsavimo teises garantuojančios konstitucijos pataisos. XX amžiaus 3 dešimtmečio klestėjimas baigėsi 1929 m. Volstrito krachu, kuris lėmė Didžiosios ekonominės krizės (Didžiosios depresijos) pradžią. 1932 m. JAV prezidentu išrinktas Franklinas Ruzveltas krizei sutramdyti pradėjo vykdyti Naujojo kurso politiką, pagal kurią buvo didinamas valdžios vaidmuo ekonomikoje. Ketvirto dešimtmečio viduryje įvykusi dulkių audra nuskurdino daugelį žemdirbių bendruomenių ir paskatino naują migracijos bangą šalies viduje.

 

Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai 1939 m. nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga okupavo Lenkiją, Jungtinės Valstijos iš esmės išlaikė savo neutralitetą. 1941 m. kovą JAV savo sąjungininkėms, su Vokietija kariavusioms šalims, pagal Lendlizo programą pradėjo tiekti karinius techninius įrenginius, rėmė šias šalis pinigais. 1941 m. gruodžio 7 d., po netikėtos Japonijos atakos Perl Harbore, Jungtinės Valstijos įsitraukė į karą prieš Ašies valstybes. Dalyvavimas kare paspartino turto investicijas ir pagerino pramonės pajėgumą. Iš visų didžiųjų karo dalyvių, Jungtinės Valstijos buvo vienintelė valstybė, dėl karo tik tapusi turtingesnė, o kitos šalys dėl karo finansiškai labai nukentėjo.^[20] Sąjungininkų konferencijos Breton Vudse ir Jaltoje nubrėžė naujus tarptautinių organizacijų sistemos kontūrus, pagal kuriuos Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga atsidūrė pačiame pasaulio reikalų centre. Laimėjus karą Europoje, 1945 m. San Franciske buvo surengta tarptautinė konferencija, kurioje buvo pasirašyta Jungtinių Tautų chartija, įsigaliojusi po karo.^[21] Jungtinės Valstijos, sukūrusios pirmuosius branduolinius ginklus, 1945 m. rugpjūčio mėnesį panaudojo juos Japonijos miestams Hirošimai ir Nagasakiui bombarduoti. Japonija pasidavė 1945 m. rugsėjo 2 d., ir taip baigėsi Antrasis pasaulinis karas.^[22]

 

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga kovojo dėl įtakos sferų pasaulyje, dominuodamos Europos kariniuose reikaluose ir priklausydamos dviem skirtingiems kariniams blokams – NATO (JAV) ir Varšuvos sutarties organizacijai (SSRS). JAV propagavo liberalią demokratiją ir kapitalizmą, Sovietų Sąjunga – komunizmą ir centrinės valdžios kontroliuojamą planinę ekonomiką. Abi šalys palaikė diktatorių režimus ir dalyvavo vietiniuose karuose. 1950–1953 m. Amerikos pajėgos dalyvavo Korėjos kare prieš komunistines kinų jėgas.

Po 1961 m. Sovietų Sąjungos surengto pirmojo žmogaus pilotuojamo kosminio laivo paleidimo į kosmosą, Jungtinės Valstijos pasiryžo išlaipinti žmogų Mėnulyje. Šį tikslą amerikiečiai įgyvendino 1969 metais. Kilus tikram branduolinio karo su Sovietų Sąjungos pajėgomis Kuboje pavojui, JAV prezidentas Džonas Kenedis sugebėjo taikiai sureguliuoti įtemptą situaciją. Tuo metu prasidėjo ilgalaikis JAV ekonomikos augimas. Stiprėjantis pilietinių teisių judėjimas, kuriam vadovavo tokie afroamerikiečiai, kaip Roza Parks ir Martinas Liuteris Kingas, kovojo su segregacija ir diskriminacija. Po Kenedžio nužudymo 1963 m., Lyndono Džonsono valdymo laikotarpiu, 1964 m. buvo išleisti pilietinių teisių ir 1965 m. balsavimo teisių aktai. Džonsonas ir jo įpėdinis Ričardas Niksonas išplėtė JAV dalyvavimą vietiniuose karuose pietryčių Azijoje, tai yra pradėjo nesėkmingą Vietnamo karą. Suaktyvėjo didelio masto kontrkultūrinis judėjimas, sukėlęs pasipriešinimą karui, juodaodžių nacionalizmą ir seksualinę revoliuciją. Betė Friedan, Gloria Steinem ir kitos moterys vadovavo naujai feminizmo bangai. Moterys siekė politinės, socialinės ir ekonominės lygybės.

Dėl Votergeito skandalo, 1974 m. Ričardas Niksonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, atsistatydinusiu iš prezidento posto. Niksonas buvo kaltinamas trukdymu teisingumui ir piktnaudžiavimu prezidento galiomis. Už tai jam grėsė apkalta. Po prezidento atsistatydinimo, prezidento pareigas perėmė viceprezidentas Džeraldas Fordas. Prezidento Džimio Katerio administracija, dirbusi 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, pasižymėjo stagfliacija ir įkaitų krize Irane. Ronaldo Reigano išrinkimas prezidentu 1980 m. skelbė apie pasikeitimus JAV politikoje. Dėl Reigano politikos labai pasikeitė šalies mokesčių ir išlaidų prioritetai. Reigano antroji kadencija žinoma dėl Irano-Kontros skandalo ir diplomatinių santykių su Sovietų Sąjunga pagerėjimo. Vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas baigė šaltąjį karą.

 

Lyderių vaidmuo, priimtas Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Jungtinių Tautų sankcionuotuose Persijos įlankos kare, valdant Džordžui Bušui vyresniajam, ir Jugoslavijos karuose, valdant Bilui Klintonui, leido išsaugoti supervalstybės statusą. Ilgiausias ekonominis pakilimas šiuolaikinėje JAV istorijoje truko nuo 1991 m. kovo iki 2001 m. kovo. Šiuo laikotarpiu valdė Klintono administracija.^[23] 1998 m. civilinė byla ir sekso skandalas Klintoną privedė prie apkaltos, vis dėlto jis išsilaikė poste. 2000 metų prezidento rinkimų rezultatas buvo vienas iš pačių lygiausių JAV istorijoje. Sprendimą dėl pergalės priėmė JAV Aukščiausiasis teismas – Džordžas Bušas jaunesnysis tapo naujuoju JAV prezidentu.

2001 m. rugsėjo 11 d. Al-Qaeda teroristų pilotuojami užgrobti civilinių skrydžių lėktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centro pastatus Niujorke ir Pentagono pastatą Vašingtone. Teroro išpuolių metu žuvo beveik trys tūkstančiai žmonių. Kaip atsaką į teroristų išpuolius, Bušo administracija pradėjo karą su terorizmu. 2001 m. pabaigoje Jungtinės Valstijos pradėjo invaziją į Afganistaną, nuvertė Talibų režimą ir sunaikino Al-Qaeda‘os treniruočių stovyklas. Talibų sukilėliai ir toliau kovoja partizaniniame kare. 2002 m. prezidento Bušo administracija, remdamasi prieštaringomis priežastimis, tarptautinę bendruomenę pradėjo raginti Irake nuversti Sadamo Huseino režimą.^[24] Neturėdamas NATO paramos ar aiškaus JTO mandato karinei intervencijai, prezidentas Bušas suorganizavo sąjungininkų koaliciją, kurios pajėgos 2003 metais į Iraką įvedė savo pajėgas. Koalicija nuvertė diktatorių ir buvusį JAV sąjungininką Sadamą Huseiną. Tarptautinės amnestijos organizacija (angl. Amnesty International) apkaltino Jungtines Valstijas žmogaus teisių pažeidimais, įvykdytais kovoje su terorizmu, įskaitant ir pažeidimus Irako kare.^[25] 2005 metais uraganas Katrina padarė daug nuostolių JAV teritorijoms, skalaujamoms ir Meksikos įlankos, ir nusiaubė Naująjį Orleaną. 2008 metų lapkričio 4 dieną pasaulinės ekonominės recesijos metu JAV prezidentu buvo išrinktas Barakas Obama, pirmasis afroamerikiečių kilmės asmuo išrinktas į šį postą.

2016 metais į JAV prezidento postą buvo išrinktas verslininkas, respublikonų partijos kandidatas Donald Trump. Jis laimėjo prieš demokratų partijos kandidatę Hillary Clinton, kuriai apklausos prognozavo pergalę. Trumpo prezidentavimo metu kilo pasaulinė COVID-19 pandemija, ir jos sąlygota 2020 metų ekonominė recesija, kurios mastas buvo netgi didesnis nei 2007–2008 m. finansų krizės.^[26]

21 a. amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje šalis tapo dar labiau susiskaldžiusi dėl įvairių socialinių problemų, sukėlusių įvairias diskusijas ir protestus. 2020 metais po George Floyd nužudymo didžiuosiuose šalies miestuose kilo masiniai neramumai dėl policijos naudojamų brutalių taktikų ir vis dar gyvuojančio institucinio rasizmo.^[27] Visoje šalyje padažnėjusios masinės žudynės panaudojant šaunamuosius ginklus taip pat prisidėjo prie visuomenėje tvyrančių įtampų.^[28] 2021 m. sausio 6 dieną kadenciją baigiančio prezidento Trumpo rėmėjai užpuolė JAV Kapitolijų , kuriame yra įsikūręs JAV Kongresas, ir nesėkmingai bandė sutrukdyti JAV rinkikų kolegijos balsų skaičiavimo procedūrą, ir Joe Biden pergalės 2020 metų JAV prezidento rinkimuose patvirtinimą.^[29] 2022 metais JAV Aukščiausiajam teismui priėmus sprendimą, kuriuo buvo atmesta prieš tai galiojusi konstitucinė doktrina, įtvirtinusi konstitucinę teisę į abortą, visoje šalyje kilo dar viena protestų banga.^[30] Tačiau nepaisant visų šių susiskaldymų šalis išliko vieninga Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, politikams iš įvairių politinių partijų palaikant ginkluotės Ukrainai tiekimą, ir Amerikos kompanijoms nutraukiant savo veiklą tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje.^[31]

 

Jungtinės Amerikos Valstijos yra seniausia pasaulyje egzistuojanti federacija. Tai konstitucinė respublika, kurioje dominuoja daugumos valdymas, tačiau mažumos teises gina įstatymas.^[32] Valstybė iš esmės yra sudaryta laikantis atstovaujamosios demokratijos principų, nors JAV piliečiai, gyvenantys ne JAV teritorijoje negali balsuoti už federalinius pareigūnus.^[33] Patikrinimų ir atsvaros sistema, apibrėžta aukščiausiame šalies teisiniame dokumente – JAV konstitucijoje, kontroliuoja federalinę valdžią. Pagal Amerikos federalinę sistemą, piliečiai paprastai yra pavaldūs trims valdžios lygiams: federalinei, valstijos ir vietinei valdžiai. Vietinės valdžios pareigos dažniausiai yra padalinamos apygardos valdžiai ir miestų savivaldoms. Dauguma atveju, vykdomosios ir leidžiamosios valdžios pareigūnai yra renkami apygardoje gyvenančių piliečių daugumos balsais. Federaliniame lygyje nėra proporcinio atstovavimo sistemos, o dar žemesniuose lygiuose ši sistema yra labai reta. Federaliniame ir valstijų lygmenyje teisėjų ir aukštų pareigūnų kandidatūras paprastai iškelia įstatymų vykdomosios institucijos, o įstatymų vykdomieji organai sprendžia, ar pritarti, ar atmesti pateiktą kandidatūrą. Tačiau keletas valstijų teisėjų ir pareigūnų vis dėlto yra renkami piliečių.

 

Federalinė valdžia yra sudaryta iš trijų šakų:

• Įstatymų leidžiamoji valdžia. Sudaryta iš Kongreso, turinčio dvejus Rūmus: JAV Senatą ir JAV Atstovų Rūmus. Ši valdžios šaka leidžia įstatymus, skelbia karą, ratifikuoja sutartis, kontroliuoja valstybės biudžetą, turi teisę apkaltos būdu iš posto pašalinti pareigas einantį valdžios atstovą.
• Įstatymų vykdomoji valdžia. JAV prezidentas yra vyriausias JAV ginkluotųjų pajėgų vadas. Šis pareigūnas gali vetuoti įstatymų projektus, kol šie neįsigaliojo. Jis taip pat skiria savo kabineto narius ir kitus pareigūnus, administruojančius ir priverčiančius vykdyti federalinius įstatymus ir politiką.
• Teisminė valdžia. JAV Aukščiausiasis teismas ir žemesnieji federaliniai tesimai, kurių teisėjai yra paskiriami prezidento, pritarus JAV Senatui. Šios valdžios pareigūnai išaiškina įstatymus arba panaikina tuos, kurie prieštarauja konstitucijai.

 

JAV Atstovų Rūmuose dirba 435 nariai. Kiekvienas narys atstovauja savo kongresinę apygardą. JAV Atstovų Rūmų nariai yra renkami dvejiems metams. Rūmų vietos yra proporcingai paskirstomos valstijoms, remiantis valstijų gyventojų skaičiumi. Vienas toks paskirstymas galioja 10 metų. Po dešimties metų vietų skaičius valstijoms yra nustatomas, remiantis naujausiais valstijų gyventojų skaičiaus duomenimis. Pagal 2000 m. skaičiavimą, 7 valstijos turi po vieną vietą JAV Atstovų Rūmuose, o Kalifornija, daugiausiai gyventojų turinti valstija, turi 53 vietas. Jungtinių Valstijų Senate dirba 100 narių, po du iš kiekvienos valstijos. Senatoriai yra renkami šešerių metų kadencijai. JAV prezidentas yra renkamas ketveriems metams. Žmogus negali būti išrinktas prezidentu daugiau nei du kartus. Prezidentas yra renkamas netiesioginiu balsavimu. JAV prezidentas yra renkamas, naudojantis netiesiogine rinkikų kolegijos sistema, pagal kurią lemiami rinkėjų balsai yra paskirstomi proporcingai su rinkikų kolegijos balsais. JAV Aukščiausiajam teismui vadovauja Vyriausiasis Aukščiausiojo teismo teisėjas. Aukščiausiąjį teismą sudaro 9 nariai, renkami iki gyvos galvos. Valstijų valdžios institucijos yra sudaromos panašiu principu kaip ir federalinė valdžia, išskyrus Nebraskos valstiją, kurios įstatymų leidžiamoji institucija turi tik vienerius rūmus. Valstijų gubernatoriai yra renkami tiesioginiu balsavimu.

Tiek valstijų, tiek federalinės valdžios išleisti įstatymai yra peržiūrimi. Bet kurį įstatymą, išleistą, pažeidžiant JAV konstituciją, JAV Aukščiausiasis teismas anuliuoja. Originalus JAV konstitucijos tekstas nustato federalinės valdžios struktūrą ir funkcijas. Konstitucijoje taip pat yra nustatytas federalinės valdžios santykis su atskira valstija. Pirmajame JAV konstitucijos straipsnyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti pristatytas į teismą, kad būtų išsiaiškintas žmogaus suėmimo teisėtumas. Trečiasis JAV konstitucijos straipsnis baudžiamosiose bylose kiekvienam žmogui garantuoja teisę į prisiekusiųjų teismą. Norint priimti JAV konstitucijos pataisas, reikalingas trijų ketvirtadalių valstijų pritarimas. JAV konstitucija buvo taisyta 27 kartus. Pirmosios dešimt pataisų, kurios sudaro Teisių bilį, ir 14-oji JAV konstitucijos pataisa sudaro Jungtinių Valstijų žmogaus teisių pagrindą.

 

Beveik visą Jungtinių Valstijų egzistavimo laikotarpį šalyje veikė dvipartinė sistema. Visų lygių renkamiems (neskiriamiems) pareigūnams išrinkti atskirose valstijose rengiami pirminiai rinkimai, juose iš didžiųjų partijų išrenkami visuotinių rinkimų kandidatai. Nuo 1856 m. visuotinių rinkimų šalyje dominavo dvi didžiosios partijos: JAV demokratų partija, įkurta 1824 m., ir JAV respublikonų partija, įkurta 1854 metais. Po pilietinio karo, nuo 1912 m., vienintelis kitos – Progresinės partijos – kandidatas į prezidentus Teodoras Ruzveltas surinko 20 % rinkėjų balsų.

Jungtinių Valstijų politinėje kultūroje Respublikonų partija laikoma centro dešiniosios arba konservatyviosios pakraipos, o demokratų partija laikoma centro kairiosios arba liberalios pakraipos partija. Šiaurės rytų, vakarų pakrantės ir prie Didžiųjų ežerų esančios valstijos vadinamos „Mėlynosiomis valstijomis“. Dauguma šiose teritorijose gyvenančių žmonių yra gan liberalių pažiūrų, todėl demokratai čia turi didžiausią palaikymą. „Raudonosiomis valstijomis“ vadinamos pietinės valstijos ir teritorijos, esančios Didžiosiose lygumose ir netoli Uolinių kalnų. Šių teritorijų gyventojai laikosi gan konservatyvių pažiūrų ir dažniau balsuoja už respublikonus.

Pagrindiniai straipsniai – Jungtinių Amerikos valstijų užsienio politika ir Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos santykiai.

 

Jungtinės Amerikos Valstijos yra įtakinga ekonominiu, politiniu ir kariniu atžvilgiais pasaulio valstybė. Šalis yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė. Pagrindinė Jungtinių Tautų organizacijos būstinė įsikūrusi Niujorke. Beveik visos pasaulio valstybės turi savo ambasadas Vašingtone ir daugybę konsulatų visoje šalies teritorijoje. Taip pat beveik visose pasaulio valstybėse įsikūrusios JAV diplomatinės atstovybės. Tačiau Iranas, Šiaurės Korėja, Butanas, Sudanas ir Kinijos Respublika (Taivanas) nėra užmezgę jokių oficialių diplomatinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis.

JAV turi ypatingus santykius su Jungtine Karalyste ir stiprius ryšius su Kanada, Australija, Naująja Zelandija, Japonija, Izraeliu ir karinio bloko NATO narėmis. Šalis artimai bendradarbiauja su savo kaimynėmis. JAV aktyviai dalyvauja Amerikos Valstybių organizacijos veikloje. Šalis su kitomis valstybėmis sudariusi daug laisvosios prekybos sutarčių, pavyzdžiui, trišalę Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartį su Kanada ir Meksika. 2005 m. oficialiai plėtros pagalbai finansuoti Jungtinės Valstijos išleido daugiausia pasaulyje – 25 milijardus JAV dolerių. Tačiau tais pačiais metais JAV vyriausybė prie bendrųjų nacionalinių pajamų dydžio augimo prisidėjo vos 0,22 procento, tad pagal šį rodiklį šalis užėmė 20-ąją vietą tarp 22-iejų valstybių. Nevyriausybiniai šaltiniai, pavyzdžiui, privatūs fondai, korporacijos, švietimo ir religinės institucijos prie nacionalinio pajamų augimo prisidėjo 96 milijardais JAV dolerių. Iš viso Jungtinių Valstijų bendrosios nacionalinės pajamos sudaro 123 milijardus JAV dolerių (daugiausia pasaulyje). Pagal procentinį bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį valstybė užima 7-ąją vietą pasaulyje.^[34]

JAV tapo svarbiausia Ukrainos sąjungininke po to, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą, ir 2022 m. įsiveržė į Ukrainos teritoriją.^[35] Per pastarąjį dešimtmetį dėl glaudžios užsienio politikos su Taivanu suprastėjo JAV santykiai su Kinija.^[36][37][38]

Jungtinės Valstijos yra federacinė penkiasdešimties valstijų sąjunga. Trylika dabartinių valstijų yra trylikos kolonijų, sukilusių prieš Britanijos valdymą, įpėdinės. Daugelis kitų valstijų buvo sudarytos iš teritorijų, gautų po karo arba įsigytų JAV vyriausybės. Vermontas, Teksasas ir Havajai yra išimtys – prieš jų prijungimą kiekviena šių teritorijų buvo nepriklausomos respublikos. Kitos išimtys – valstijos, susidariusios iš pirmųjų trylikos kolonijų teritorijų. Ankstyvajame JAV istorijos etape tokiu būdu susidarė 3 valstijos: Kentukis (iš Virdžinijos), Tenesis (iš Šiaurės Karolinos) ir Meinas (iš Masačiusetso). JAV pilietinio karo metu nuo Virdžinijos atsiskyrė Vakarų Virdžinija. Vėliausiai, 1959 metų rugpjūčio 21 dieną, valstijos statusą gavo Havajai. Valstijos neturi teisės pasitraukti iš sąjungos.

Valstijos sudaro didžiąją Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos dalį. Dvi kitos teritorijos – Kolumbijos apygarda (federalinė apygarda, kurioje yra šalies sostinė Vašingtonas) ir Palmyros atolas (negyvenama, bet JAV priklausanti teritorija Ramiajame vandenyne), yra laikomos neatskiriamomis šalies dalimis. Jungtinėms Valstijoms taip pat priklauso penkios pagrindinės užjūrio teritorijos: Puerto Rikas ir Mergelių salos (Karibų jūroje), Amerikos Samoa, Guamas, Šiaurės Marianų salos (Ramiajame vandenyne). Gimusieji minėtose teritorijose (išskyrus Amerikos Samoa) turi JAV pilietybę.

Pagrindinis straipsnis – JAV valstijos.

Pagrindinis straipsnis – JAV teritorijos.

 

Jungtinės Amerikos Valstijos skirstomos į 9 regionus:

• Ramiojo vandenyno (angl. Pacific) – Aliaska, Havajai, Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas;
• Kalnų (angl. Mountains) – Aidahas, Arizona, Juta, Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Nevada, Vajomingas;
• Pietvakarių (angl. Southwest) – Arkanzasas, Luiziana, Oklahoma, Teksasas;
• Šiaurės vakarų (angl. Northwest) – Ajova, Kanzasas, Minesota, Misūris, Nebraska, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota;
• Pietryčių (angl. Southeast) – Alabama, Kentukis, Misisipė, Tenesis;
• Šiaurės rytų (angl. Northeast) – Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Ohajas, Viskonsinas;
• Pietų Atlanto (angl. South Atlantic) – Delaveras, Džordžija, Florida, Kolumbijos apygarda, Merilandas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vakarų Virdžinija, Virdžinija;
• Vidurio Atlanto (angl. Middle Atlantic) – Niujorkas, Naujasis Džersis, Pensilvanija;
• Naujosios Anglijos (angl. New England) – Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas, Vermontas.

 

JAV turi sausumos sieną su Kanada (8 895 km, iš kurių 2 477 km yra siena tarp Aliaskos ir Kanados) ir Meksika (3 326 km). Valstybę skalauja du vandenynai – Atlanto ir Ramusis. Bendras pakrantės ilgis sudaro 19 924 km.

Bendras JAV plotas yra 9 826 630 km². Aliaska, Kanados atskirta nuo vientisosios JAV, yra didžiausia JAV valstija (jos plotą sudaro 1,717 milijono km²). Havajai, kuriuos sudaro salynas centriniame Ramiojo vandenyno regione, yra šiek tiek daugiau nei 29 311 km² ploto.^[39] Po Rusijos ir Kanados, Jungtinės Valstijos, nedaug lenkiančios Kiniją, yra 3 didžiausia pagal plotą pasaulio valstybė.^[40]

 

Atlanto vandenyno pakrantės lyguma tęsiasi tolyn į žemyno gilumą iki lapuočių miškų ir Pjemonto aukštumų. Apalačių kalnai atskiria rytų pakrantę nuo Didžiųjų ežerų ir Didžiųjų ir Centrinių lygumų. Misisipės ir Misūrio upės, sudarančios ketvirtą pagal ilgį upių sistemą pasaulyje, teka iš šiaurės į pietus per šalies centrinę dalį. Lygios ir derlingos Didžiųjų lygumų prerijos driekiasi į vakarus iki pietryčių aukštumų regiono. Uoliniai kalnai, esantys Didžiųjų lygumų vakariniame pakraštyje, driekiasi iš šiaurės į pietus ir Kolorado valstijoje pasiekia didesnį nei 4 300 metrų aukštį. Toliau į vakarus driekiasi uolingas Didysis Baseinas ir dykumos, pavyzdžiui, Mohavė. Siera Nevados ir Kaskadinių kalnų grandinės tęsiasi netoli Ramiojo vandenyno pakrantės. Aliaskoje esantis aukščiausias šalyje Makinlio kalnas yra 6194 metrų aukščio. Aktyvūs ugnikalniai būdingi Aliaskos Aleksandro ir Aleutų saloms. Havajai sudaryti iš vulkaninės kilmės salų.^[41]

 

Jungtinėse Valstijose, išsiskiriančiomis savo dydžiu ir geografine įvairove, yra keletas klimato juostų. Į rytus nuo 100-ajame meridiane esančių šiaurinių teritorijų vyrauja drėgnas žemyninis klimatas. Pietinei Floridos valstijos daliai bei Havajams būdingas tropinis klimatas. Didžiosios lygumos, besidriekiančios į vakarus nuo 100-ojo meridiano, pasižymi pusiau sausu klimatu. Daugumai kalnų, esančių šalies vakaruose, būdingas alpinis klimatas. Didžiajame Baseine klimatas sausas. Kalifornijos pakrantei būdingas subtropinis Viduržemio tipo klimatas, o Oregonui, Vašingtonui ir pietų Aliaskai – jūrinis klimatas. Pastarajai valstijai būdingesnis subarktinis ir arktinis klimatas. Ekstremalios oro sąlygos šalyje pasitaiko gan dažnai. Valstijose, kurias skalauja Meksikos įlanka, dažnai pasitaiko uraganų. Daugiausia tornadų pasaulyje pasitaiko būtent JAV, dažniausiai vidurio vakaruose esančioje Tornadų alėjoje.^[42]

JAV ekologija yra labai įvairi: vientisoje šalies dalyje ir Aliaskoje užfiksuota apie 17 000 induočių augalų rūšių, Havajuose atrasta per 1 800 gaubtasėklių augalų rūšių, kurių iš jų galima rasti ir žemyninėje šalies dalyje.^[43] Jungtinėse Valstijose gyvena daugiau nei 400 žinduolių, 750 paukščių ir 500 roplių bei amfibijų rūšių.^[44] Yra aprašyta 91 000 šalyje gyvenančių vabzdžių rūšių.^[45] 1973 metų Nykstančių rūšių aktas saugo nykstančius gyvūnus ir jų gyvenamąsias vietas. Saugojimu rūpinasi Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba. Šalyje yra 58 nacionaliniai parkai ir šimtai kitų federalinės valdžios prižiūrimų parkų, miškų ir dykumų teritorijų.^[46] Iš viso šalies valdžiai priklauso 28,8 % šalies žemių.^[47] Dauguma šių žemių saugomos, o dalis naudojamos naftos ir gamtinių dujų išgavimui, naudingųjų iškasenų kasybai, miško ruošai, galvijų auginimui; 2,4 % žemių naudojamos kariniams tikslams.^[47]

Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika.

Jungtinėse Amerikos Valstijose vyrauja mišri kapitalistinė ekonomika, kurią nuolat gyvina gausūs gamtiniai ištekliai, gerai išvystyta infrastruktūra ir aukštas produktyvumas.^[53] Pasak Tarptautinio Valiutos fondo, Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas, siekiantis 14,3 trilijonus JAV dolerių, sudaro 23 % bendro pasaulinio produkto (rinkos valiutos kurso atžvilgiu).^[54] 2007 metais didžiausias pasaulyje Jungtinių Valstijų BVP buvo vos 4 % mažesnis už Europos Sąjungos BVP perkamosios galios pariteto atžvilgiu.^[55] Šalis pasaulyje užima septynioliktą vietą pagal nominalų BVP vienam žmogui ir šeštą vietą pagal bendrąjį vidaus produktą vienam žmogui perkamosios galios atžvilgiu.^[54] Jungtinės Valstijos importuoja daugiausia prekių pasaulyje, be to, šalis yra trečia didžiausia pasaulyje prekių eksportuotoja, nors eksporto mastas vienam žmogui gan žemas. Kanada, Kinija, Meksika, Japonija ir Vokietija yra svarbiausia Jungtinių Valstijų prekybiniai partneriai.^[56] Svarbiausio Jungtinių Valstijų importo prekės – elektros prietaisai, o eksporto – transporto priemonės.^[57] Jungtinės Valstijos užima aukščiausią vietą bendrame pasaulinės konkurencijos ataskaitos reitinge.^[58] 2007 m. gruodžio mėnesį, po daugiau nei šešerius metus trukusios JAV ekonomikos bumo, šalis patyrė ekonominį nuosmukį.^[59]

Apskaičiuota, kad 2009 m. Jungtinių Valstijų privatus sektorius sudarys 55,3 % visos ekonomikos, federalinės valdžios veikla – 24,1 %, o valstijų ir vietinės valdžios veikla likusius 20,6 procentus.^[60] Jungtinių Valstijų poindustrinis ekonomikos paslaugų sektorius prie šalies BVP augimo prisideda 67,8 procento.^[61] Pagal bendrąsias verslo įplaukas dominuojančia Jungtinių Valstijų verslo sritimi laikoma didmeninė ir mažmeninė prekyba, o pagal grynąsias pajamas – finansai ir draudimas.^[62] Jungtinės Valstijos išlieka industriškai galinga valstybe, kurioje dominuoja chemijos pramonė.^[63] Jungtinės Valstijos yra trečia pagal dydį naftos išgavėja pasaulyje ir didžiausia pasaulyje šio gamtinio produkto importuotoja.^[64] Šalis yra didžiausia pasaulyje elektros ir branduolinės energijos, skystųjų gamtinių dujų, sieros, fosfatų ir druskos gamintoja. Šalies žemės ūkis sudaro šiek tiek mažiau nei 1 procentą šalies bendrojo vidaus produkto,^[61] tačiau nepaisant to, JAV išlieka dominuojančia pasaulyje kukurūzų ^[65] ir sojų pupelių ^[66] gamintoja. Niujorko fondų birža pagal JAV dolerių sumą yra didžiausia pasaulyje.^[67] Coca-Cola ir McDonald's yra du labiausiai pripažinti prekiniai ženklai pasaulyje.^[68]

 

2005 m. 155 milijonų žmonių Jungtinėse Valstijose turėjo apmokamą darbą. 80 % darbuotojų turėjo viso etato darbą.^[69] Dauguma – 79 % žmonių – dirbo paslaugų sektoriuje.^[40] Sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos sektoriai, kuriuose dirba apie 15,5 milijonų žmonių, yra pagrindinės šalies darbo sferos.^[70] Apie 12 procentų šalies darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms (Vakarų Europoje – 30 %).^[71] Pasaulio bankas vertina Jungtines Valstijas kaip šalį, kurioje lengviausia darbą rasti ir iš jo atleisti.^[72] 1973–2003 m. vidutinis amerikiečio mėnesinis darbo vidurkis buvo 199 valandos.^[73] Iš dalies dėl šios priežasties Jungtinių Valstijų darbo produktyvumas yra didžiausias pasaulyje. Tačiau dabar JAV nebepirmauja darbo produktyvumo per valandą atžvilgiu (JAV pirmavo XX amžiaus 6-10 dešimtmečiuose). Šiuo atžvilgiu Jungtines Valstijas dabar lenkia darbuotojai iš Norvegijos, Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo.^[74] Palyginti su Europa, Jungtinių Valstijų nuosavybės ir korporaciniai pajamų mokesčio rodikliai yra didesni, o darbo, ypač vartojimo mokesčių, rodikliai žemesni.^[75]

Pagal Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuro duomenis, 2007 metais vieno JAV namų ūkio pajamų mediana (neatskaičius mokesčių) siekė 50 233 JAV dolerius. Mediana svyravo 68 080 JAV dolerių Merilendo valstijoje iki 36 338 JAV dolerių Misisipėje.^[52] Remiantis perkamosios galios pariteto valiutų kursų rodikliais, Jungtinių Valstijų bendroji mediana iš visų išsivysčiusių šalių yra aukščiausia. Po to, kai XX amžiaus viduryje JAV ekonomika smarkiai smuko, skurdo rodikliai pradėjo stabilizuotis tik nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios. Nuo to laiko kasmet žemiau skurdo ribos atsiduria 11-15 % amerikiečių. Apskaičiuota, kad 58,5 % 25-75 metų amžiaus amerikiečių nors metus gyvena skurde.^[76][77] 2007 metais skurde gyveno 37,3 milijono amerikiečių.^[52] Gerovės padėtis Jungtinėse Valstijoje iš visų išsivysčiusių pasaulio šalių yra pati prasčiausia, mat Jungtinių Valstijų valdžia vargšais rūpinasi mažiau nei kitos Vakarų šalys.^[78][79] Jungtinėse Valstijose daug daroma, norint sumažinti skurstančių senų žmonių skaičių,^[80] tačiau jaunimas gauna palyginti mažai pagalbos.^[81] 2007 m. UNICEF vaikų gerovės tyrimo ataskaitoje industrializuotų valstybių sąraše Jungtinės Valstijos užėmė 20-ąją vietą (iš 21 šalies).^[82]

Nepaisant aukšto produktyvumo lygio, mažo nedarbingumo ir žemos infliacijos, pajamų augimas nuo 1980-ųjų metų buvo žymiai lėtesnis nei praeituose dešimtmečiuose. Toks sulėtėjimas dažnai lydimas padidėjusio ekonominio nesaugumo. 1947–1979 m. grynųjų pajamų mediana išaugo beveik 80 % visoms visuomenės grupėms. Vargingiau gyvenančių amerikiečių pajamos augo greičiau nei turtingųjų.^[83][84] Namų ūkio pajamų mediana visoms visuomenės klasėms augo nuo 1980 metų.^[85] Daugiausia tai vyko dėl namų ūkių, kuriuose uždirba du žmonės, dėl lyčių atotrūkio išnykimo ir ilgesnių darbo valandų, tačiau ekonomikos augimas buvo lėtesnis.^[78][83][86] Turtas, toks kaip pajamos, yra labai sutelktas – 10 % šalies gyventojų sudarantiems turtingiems žmonėms priklauso 69,8 % šalies namų ūkių pajamų. Tarp išsivysčiusių šalių tai antra pagal dydį dalis.^[87][88]

 

Nuo XIX amžiaus antrosios pusės Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių srityse. 1876 m. Aleksandrui Grahamui Belui buvo suteiktas pirmasis Jungtinėse Valstijose patentas telefonui. Tomo Edisono laboratorijoje buvo sukurtas gramofonas, pirmoji ilgalaikė elektros lemputė ir pirmoji perspektyvi filmavimo kamera. Nikola Tesla buvo pirmasis atradęs kintamąją elektros srovę. Tesla išrado radiją ir kintamosios elektros srovės energijos varomą variklį. XX amžiaus pradžioje Ransomo Oldso ir Henrio Fordo automobilių kompanijos išpopuliarino konvejerių liniją. 1903 m. broliai Raitai įvykdė pirmąją ilgalaikį sunkesnio už orą pilotuojamo motorinio lėktuvo skrydį.^[89] XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje į Vokietijos valdžią iškilus naciams, daugelis Europos mokslininkų, tarp jų ir Albertas Einšteinas ir Enrikas Fermis, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Antrojo pasaulinio karo metu pagal Manheteno projektą buvo sukurti branduoliniai ginklai, pradėję branduolinę erą. Kosminės lenktynės su Sovietų Sąjunga paspartino progresą raketinės technikos, medžiagotyros ir kompiuterių srityse. Jungtinės Valstijos daugiausia prisidėjo prie Arpanet‘o ir jo įpėdinio – interneto – tobulinimo. Šiandien privatus sektorius finansuoja daugumą mokslinių tyrimų ir plėtros programų.^[90] Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal mokslinių tyrimų pranešimų ir žurnalų skaičių.^[91] Amerikiečiai turi daugiausia pasaulyje plataus vartojimo technologinių prekių.^[92] Beveik pusė JAV namų ūkių turi prieigą prie greitaeigio interneto.^[93] Jungtinės Valstijos yra pagrindinė genetiškai modifikuoto maisto gamintoja. Daugiau nei pusė pasaulio laukų, kuriuose auginamas biotechnologinis derlius, yra Jungtinėse Valstijose.^[94]

 

2003 m. Jungtinėse Valstijose buvo 759 automobiliai tūkstančiui amerikiečių, o Europos Sąjungoje 2004 metais tūkstančiui gyventojų teko 472 automobiliai.^[96] 40 procentų asmeninių transporto priemonių sudaro furgonai, universaliosios mašinos ir lengvieji sunkvežimiai.^[97] Apskaičiuota, kad vienas suaugęs amerikietis per dieną vidutiniškai kelyje praleidžia 55 minutes ir nuvažiuoja 47 kilometrus (29 mylias).^[98] JAV tarpmiestinė geležinkelių sistema palyginti nepopuliari.^[99] Tik 9 procentai amerikiečių darbo kelionėms naudojasi viešuoju transportu (Europoje – 38,8 %).^[100] Dviračių naudojimas šalyje minimalus, žymiai atsilieka nuo Europos lygio.^[101] Civilinių oro linijų pramonė yra visiškai privatizuota, nors dauguma didžiųjų oro uostų yra viešo naudojimo. Keturios pagal keleivių skaičių didžiausios oro linijos, o iš jų populiariausios  – Pietvakarių oro linijos, yra Jungtinėse Valstijose.^[102] Šešiolika iš trisdešimties užimčiausių keleivinių oro uostų yra Jungtinėse Valstijose.^[103]

Jungtinių Valstijų energijos rinka sunaudoja 29 000 teravatvalandžių energijos per metus. Naudojant energiją, kiekvienam žmogui tenka 7,8 tonos naftos per metus (Vokietijoje 4,2 tonos, Kanadoje 8,3 tonos). 2005 metais 40 % šalies energijos buvo išgauta iš naftos, 23 % iš anglies, 22 % iš gamtinių dujų. Likusi energijos dalis buvo gaunama iš branduolinės energijos ir atsinaujinančių energijos šaltinių.^[104] Jungtinėse Valstijose sunaudojama daugiausia naftos.^[105] Šalyje ištisus dešimtmečius branduolinė energija, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, nevaidino didelio vaidmens. 2007 m. buvo įregistruoti keletas prašymų naujoms branduolinės energijos jėgainėms statyti.^[106]

 

Dėl didelio masto imigracijos JAV esama daug įvairių etninių grupių ir kultūrų atstovų.^[107]

Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras yra apskaičiavęs, kad šalyje gyvena 306 759 000 žmonių ^[108], įskaitant ir 11,2 milijono nelegalių imigrantų.^[109] Jungtinės Valstijos yra trečia didžiausia pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, šiuo atžvilgiu nusileidžianti tik Kinijai ir Indijai. Šalies gyventojų augimo rodiklis siekia 0,89 procento,^[40] o Europoje šis rodiklis tesiekia 0,16 procento.^[110] Jungtinėse Valstijose tūkstančiui žmonių tenka 14,16 naujagimio. Toks gimstamumas yra 30 procentų mažesnis už pasaulio vidurkį, tačiau aukštesnis už visų Europos valstybių (išskyrus Airiją ir Albaniją) gimstamumo vidurkį.^[111] 2008-aisiais biudžetiniais metais 1,1 milijono imigrantų gavo leidimą nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose.^[112] Jau daugiau nei du dešimtmečius daugiausia imigrantų į JAV atvyksta iš Meksikos. Nuo 1998 m. Jungtinėse Valstijose paprastai apsigyvena imigrantai iš Meksikos, Kinijos, Indijos ir Filipinų.^[113] JAV yra vienintelė industrinė pasaulio valstybė, kurioje fiksuojamas didelis gyventojų skaičiaus augimas.^[114]

Junginėse Amerikos Valstijose gyvena labai įvairios kilmės gyventojų – 31 tautinė grupė turi daugiau nei milijoną tam tikros tautos gyventojų.^[115] Baltieji amerikiečiai yra didžiausia JAV rasinė grupė, kurią sudaro trys iš keturių didžiausių tautinių grupių – vokiečių, airių ir anglų kilmės amerikiečiai.^[115]

Pagal 2006 metų JAV statistinius duomenis,^[116] Europos kilmės baltieji amerikiečiai save priskiria šioms etninėms grupėms (žemiau nurodytos etninės JAV baltųjų žmonių kilmės grupės, kurių nariai sudaro daugiau nei pusę milijono, bet šiame sąraše nenurodytas ispanų, katalonų kilmės amerikiečių skaičius, kurių atstovų turėtų būti daugiau nei po pusę milijono):

• vokiečių kilmės amerikiečiais save laiko 50 768 955,
• airių kilmės amerikiečiais – 35 975 855
• anglų kilmės amerikiečiais – 28 291 952
• amerikiečiais (nenurodo jokios kitos kilmės) – 20 372 454
• italų kilmės amerikiečiais – 17 833 351
• lenkų kilmės amerikiečiais – 10 024 711
• prancūzų kilmės amerikiečiais – 9 651 769
• škotų kilmės amerikiečiais – 6 006 955
• škotų – airių (dauguma iš šiaurės Airijos) kilmės amerikiečiais – 5 393 554
• olandų kilmės amerikiečiais – 5 188 357
• norvegų kilmės amerikiečiais – 4 669 516
• švedų kilmės amerikiečiais – 4 417 115
• rusų kilmės amerikiečiais – 3 105 965
• europiečių kilmės amerikiečiais – 2 667 069
• Kanados prancūzų kilmės amerikiečiais – 2 240 648
• valų kilmės amerikiečiais – 1 959 794
• čekų kilmės amerikiečiais – 1 637 513
• vengrų kilmės amerikiečiais – 1 563 081
• danų kilmės amerikiečiais – 1 516 126
• portugalų kilmės amerikiečiais – 1 442 897
• graikų kilmės amerikiečiais – 1 380 273
• britų kilmės amerikiečiais – 1 346 288
• šveicarų kilmės amerikiečiais – 1 018 910
• ukrainiečių kilmės amerikiečiais – 961 113
• slovakų kilmės amerikiečiais – 83 ,385
• austrų kilmės amerikiečiais – 804 464
• kanadiečių kilmės amerikiečiais – 736 126
• lietuvių kilmės amerikiečiais – 722 879
• suomių kilmės amerikiečiais – 690 322
• skandinavų kilmės amerikiečiais – 615 506

Latvių kilmės amerikiečiais save laiko 94 341, estų kilmės amerikiečiais – 27 446 JAV piliečių.

Afroamerikiečiai (Afrikos kilmės amerikiečiai) yra didžiausia šalyje rasinė mažuma ir trečia pagal dydį grupė kilmės atžvilgiu.^[115][117] Azijos kilmės amerikiečiai sudaro antrą pagal dydį rasinę mažumą. Kinai ir filipiniečiai sudaro Azijos kilmės amerikiečių grupės daugumą.^[115] 2008 metais JAV buvo apie 4,9 milijono indėnų ir Aliaskos tautų kilmės amerikiečių, kurių 3,1 milijono žmonių buvo nemaišytos kilmės. Tais pačiais metais JAV buvo 1,1 milijono vietinių Havajų ir Ramiojo vandenyno salų gyventojų, kurių 0, 6 milijono buvo nemaišytos kilmės.^[117]

Šalies ispanakalbių (arba latino) gyventojų skaičiaus didėjimas yra pagrindinė demografinė tendencija. 46,9 milijono amerikiečių yra ispaniškai kalbančių tautų kilmės ^[117] (kurių 64% yra kilę iš Meksikos ^[119]). 2000–2008 m. ispaniškai kalbančių tautų kilmės gyventojų skaičius padidėjo 32 procentais, kitų tautų kilmės gyventojų skaičius išaugo tik 4,3 % ^[117]. Labiausiai ispanakalbių daugėjo dėl imigracijos: 2007 m. 12,4% JAV gyventojų buvo gimę užsienio valstybėse, 54% iš jų –Lotynų Amerikoje.^[120] Gimstamumas taip yra svarbus gyventojų skaičiaus augimo veiksnys: viena Lotynų Amerikos ispanakalbių kilmės moteris per savo gyvenimą vidutiniškai pagimdo 3 vaikus. Ne ispanakalbių tautų kilmės juodaodės moterys vidutiniškai pagimdo 2,2 vaiko, o neispanakalbių tautų kilmės baltaodės moterys – 1,8.^[114] Gyventojų mažumos (pagal Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biurą visi, išskyrus neispaniškai kalbančių tautų kilmės ir nedaugiarasius (nemaišytos kilmės) gyventojus) sudaro 34% Jungtinių Valstijų gyventojų. Apskaičiuota, kad iki 2042 metų ši gyventojų dalis taps dauguma.^[121]

Apie 79 % amerikiečių gyvena miesto teritorijose (įskaitant ir priemiesčius). Apie pusė šių žmonių gyvena miestuose, kurių gyventojų skaičius viršija 50 000.^[122] 2006 m. 254-iuose miesto statusą turinčiuose miestuose gyveno daugiau nei 100 000 gyventojų. Devyniuose miestuose gyveno daugiau kaip vienas milijonas gyventojų. Keturių miestų (Niujorko, Los Andželo, Čikagos ir Hiustono) gyventojų skaičius viršijo du milijonus.^[123] Jungtinėse Valstijose yra 50 metropolinių sričių (didmiesčių su aplinkiniais miestais), jų gyventojų skaičius viršija vieną milijoną.^[124] 23 Iš 50 greitai augančių metropolinių sričių išsidėsčiusios šalies vakaruose, 25 – šalies pietuose. Visų metropolinių Atlantos, Dalaso, Hiustono ir Finikso sričių gyventojų skaičius 2000–2006 m. išaugo trimis ketvirtadaliais milijono žmonių.^[125]

Pagrindiniai gyventojų centrai
Vieta	Pagrindinis miestas	Valstija	Gyventojų skaičius[126][127]	Metropolinės srities vieta	Metropolinės srities gyventojų skaičius[128]		Niujorkas   Los Andželas
1	Niujorkas	Niujorkas	8 250 567	1	18 818 536
2	Los Andželas	Kalifornija	3 849 378	2	12 950 129
3	Čikaga	Ilinojus	2 833 321	3	9 505 748
4	Hiustonas	Teksasas	2 169 248	6	5 539 949
5	Finiksas	Arizona	1 512 986	13	4 039 182
6	Filadelfija	Pensilvanija	1 448 394	5	5 826 742
7	San Antonijas	Teksasas	1 296 682	29	1 942 217
8	San Diegas	Kalifornija	1 256 951	17	2 941 454
9	Dalasas	Teksasas	1 232 940	4	6 003 967
10	San Chosė	Kalifornija	929 936	30	1 787 123
2006 metų JAV gyventojų surašymo biuro duomenys

Anglų kalba Jungtinėse Valstijose yra faktiškai nacionalinė. Nors federaliniu lygmeniu oficialios kalbos nėra, keletas įstatymų, tokių kaip JAV pilietybės įstatymas, laiko anglų kalbą normine kalba. 2005 m. apie 216 milijonų arba 81 procentas vyresnių nei penkerių metų amžiaus šalies gyventojų namuose kalbėjo tik angliškai. Ispanų kalba, kuria namuose kalbėjo 12 procentų šalies gyventojų, yra antra labiausiai šalyje vartojama kalba. Ispanų kalba šalies mokyklose populiariausia kaip užsienio kalba.^[129][130] Dalis amerikiečių palaiko idėją, kad anglų kalba šalyje gautų oficialios kalbos statusą, nes teisiškai ji oficiali mažiausiai 28 valstijose.^[131] Havajuose, pagal valstijos įstatymą, tiek anglų, tiek havajiečių yra oficialios kalbos.^[132] Nors nei Naujojoje Meksikoje, nei Luizianoje nėra jokios oficialios kalbos, tačiau abiejose valstijose priimti atitinkami įstatymai, Naujojoje Meksikoje leidžiantys vartoti anglų ir ispanų, o Luizianoje – anglų ir prancūzų kalbas.^[133] Kitos valstijos, pavyzdžiui, Kalifornija, yra įsipareigojusios publikuoti ispaniškus tam tikrų valdžios ir teismo dokumentų vertimus.^[134] Keliose užjūrio teritorijose kartu su anglų kalba oficialiai pripažįstamos ir vietinės kalbos. Samoa ir čamoro kalbos yra oficialios atitinkamai Amerikos Samoa ir Guame. Karolinų ir čamoro kalbos yra oficialios Šiaurės Marianų salose. Puerto Rike oficiali kalba yra ispanų .

 

Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai yra pasaulietinė valstybė. Pirmoji Jungtinių Valstijų konstitucijos pataisa garantuoja laisvą religijos išpažinimą ir draudžia religinės valdžios šalyje įvedimą. Pagal 2002 m. tyrimą, 59 % amerikiečių teigė, kad religija jų gyvenime vaidina svarbų vaidmenį. Tai daug aukštesnis skaičius nei bet kurioje kitoje turtingoje šalyje.^[135] Pagal 2007 metais vykdytą apklausą, 78,4 procento suaugusiųjų amerikiečių laiko save krikščionimis^[136] (1990 m. – 86,4 %).^[137] 51,3 procento (iš 78,4 %) krikščionių yra protestantai, o 23,9 % priklauso Romos Katalikų Bažnyčiai. Taigi šalyje dominuoja protestantų religinė bendruomenė. 2007 m. nekrikščioniškąsias religijas šalyje išpažino 4,7 % gyventojų (1990 m. – 3,3 %).^[137] – 1,7 % gyventojų išpažino judaizmą, 0,7 % – budizmą, 0,6 % – islamą, 0,4 % – hinduizmą, 0,3 % įvardijo kitas religijas.^[136] 2007 metais 16,1 % gyventojų (1990 m. – 8,2 %^[137]) teigė esantys agnostikai, ateistai arba neturintys jokios religijos.^[136]

 

Jungtinių Valstijų švietimo sektorių valdo valstijų ir vietinės valdžios, kurių darbą reguliuoja Jungtinių Valstijų Švietimo departamentas. Šis departamentas atsakingas už federalinių lėšų, skirtų švietimui, paskirstymą valstijoms. Daugumoje valstijų šešerių ar septynerių metų amžiaus vaikams privaloma lankyti mokyklą (paprastai nuo pirmosios klasės arba vaikų darželio), kol jiems sukaks 18 metų (paprastai vidurinėje mokykloje baigus 12 klasių). Kai kuriose valstijose 16-17 metų amžiaus moksleiviams taip pat yra leidžiama baigti mokyklą.^[139] Apie 12 % vaikų lanko parapines arba privačias pasaulietines mokyklas. Kiek daugiau nei 2 % vaikų mokomi namuose.^[140] Jungtinėse Valstijose yra daug tarpusavyje konkuruojančių privačiųjų ir viešųjų aukštojo mokslo institucijų, įskaitant ir dvimečius koledžus (kolegijas), kur vykdoma atviro stojimo politika. 84,6 procentai 25-erių ar vyresnio amžiaus amerikiečių yra baigę vidurinę mokyklą. 52,6 % to paties amžiaus amerikiečių lankė tam tikrą koledžą, 27,2 % yra gavę bakalauro laipsnį, 9,6 % turi magistro arba daktaro mokslinius laipsnius.^[141] Pradinis JAV raštingumo rodiklis siekia maždaug 99 %.^[40][142] Jungtinių Tautų nustatytas JAV švietimo indeksas siekia 0,97. Pagal šį rodiklį Jungtinės Valstijos užima dvyliktą vietą pasaulyje.^[143]

Jungtinėse Valstijose vidutinė gyvenimo trukmė siekia 77,8 metus,^[144] o tai vieneriais metais trumpiau, palyginti su bendruoju Vakarų Europos vidutiniu gyvenimo trukmės rodikliu. Pagal šiuos rodiklius, JAV taip pat 3-4 metais atsilieka nuo Norvegijos, Šveicarijos ir Kanados.^[145] Per pastaruosius du dešimtmečius šalis, pagal vidutinės gyvenimo trukmės rodiklį, krito iš 11-os į 42-ą vietą pasaulyje.^[146] Naujagimių mirtingumas Jungtinėse Valstijose siekia 6,37 iš tūkstančio. Pagal šį rodiklį, iš 221-os šalies JAV užima 42-ąją vietą ir atsilieka nuo visų Vakarų Europos šalių.^[147] JAV mirtingumo nuo vėžio rodikliai yra žemiausi visame pasaulyje.^[148] Apie trečdalį JAV gyventojų yra nutukę, o dar vienas trečdalis turi problemų su antsvoriu.^[149] Jungtinių Valstijų gyventojų nutukimo rodikliai yra aukščiausi visame pramoniniame pasaulyje. Šie rodikliai per paskutinį amžiaus ketvirtį padidėjo daugiau nei dvigubai.^[150] Daugelis sveikatos apsaugos specialistų su nutukimu susijusį antrojo tipo diabetą laiko pasiekusiu epideminį lygį.^[151] JAV paauglių nėštumo rodiklis siekia 79,8 paaugles tūkstančiui moterų. Tai beveik keturis kartus daugiau nei Prancūzijoje ir penkis kartus daugiau nei Vokietijoje.^[152] Abortai, kuriuos pageidaujant darytis legalu, yra gan ptieštaringa tema. Daug valstijų draudžia viešą dirbtinio nėštumo nutraukimo procedūros finansavimą ir riboja abortus vėlesnėse nėštumo stadijose. Norint atlikti abortą nepilnamečiams, apie tai būtina pranešti paauglio tėvams. Nors abortų dažnio rodikliai ir krenta, tačiau šie rodikliai (241 abortas tūkstančiui gimimų; 15 iš 1000 moterų, kurių amžius svyruoja nuo 15-os iki 44-erių metų) išlieka aukštesni už daugelį kitų Vakarų pasaulio tautų.^[153]

 

JAV sveikatos apsaugos sistema gerokai lenkia kitas šalis, tiek pagal išlaidas vienam asmeniui, tiek ir pagal procentinį BVP rodiklį.^[155] Pasaulio sveikatos organizacijos reitinge JAV sveikatos priežiūros sistema 2000 metais užėmė pirmą vietą pagal reagavimą, tačiau pagal bendruosius rodiklius užėmė tik 37-ią. Jungtinės Valstijos pirmauja medicinos naujovių srityje. 2004 metais JAV nepramoninis sektorius išleido triskart daugiau lėšų nei Europa išleido biomedicininiams tyrimams.^[156]

Kitaip nei kitose išsivysčiusiose šalyse, sveikatos priežiūros draudimas Jungtinėse Valstijose nėra universalus. 2004 metais privatūs sveikatos draudimo fondai apmokėjo 36 % gyventojų sveikatos priežiūros išlaidų, 15 % išlaidų privatūs asmenys turėjo sumokėti grynaisiais pinigais, o federalinė, valstijų ir vietinė valdžios padengė 44 % asmens išlaidų sveikatos apsaugai.^[157] 2005 metais 46,6 milijono amerikiečių, kas sudaro 15,9 % visų JAV gyventojų, buvo neapsidraudę, o tai buvo 5,4 milijono daugiau nei 2001 metais. Pagrindinė tokio padidėjimo priežastis – amerikiečių, kuriems sveikatos draudimą apmoka darbdaviai, skaičiaus sumažėjimas.^[158] Neapsidraudusių arba nepilnai apsidraudusių amerikiečių, kurių skaičius nuolat keičiasi, problema yra viena iš pagrindinių politinių vidaus problemų.^[159] Harvarde atliktas tyrimas parodė, kad JAV per metus beveik 45 000 mirčių yra susiję su sveikatos draudimo trūkumu.^[160] 2006 metais Masačiusetsas tapo pirmąja JAV valstija, garantavusia universalų sveikatos draudimą.^[161]

 

Už įstatymų priežiūrą Jungtinėse Valstijose tiesiogiai atsakinga vietinė policija ir šerifo departamentai, jiems talkininkauja valstijos policija, kuri atlieka daugiau funkcijų. Federalinės agentūros, tokios kaip Federalinis tyrimų biuras ir JAV maršalų tarnyba turi savo specifines pareigas. Federaliniame lygmenyje ir beveik kiekvienoje valstijoje jurisprudencija yra valdoma pagal bendrąją įstatymų sistemą. Valstijų teismai nagrinėja daugumą baudžiamųjų bylų. Federaliniai teismai nagrinėja tik pagal tam tikrus nusikaltimus iškeltas baudžiamąsias bylas ir apeliacinius skundus.

Tarp išsivysčiusių šalių Jungtinės Valstijos išsiskiria aukštesniais nei vidutinio lygio smurtinių nusikaltimų rodikliais, o ypač aukštais smurto, įvykdyto naudojant šaunamąjį ginklą, ir žmogžudysčių rodikliais.^[162] 2007 metais JAV tūkstančiui žmonių teko 5,6 žmogžudysčių,^[163] o tai tris kartus viršija kaimyninės Kanados rodiklius.^[164] Žmogžudysčių skaičius, kuris intervale nuo 1991 iki 1999 metų sumažėjo 42 procentais, pastaruoju metu vėl sparčiai auga.^[163] Ginklų nuosavybės teisė yra tapusi viena iš dažniausiai ginčytinų politinių temų.

Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja pagal faktinių (nelygtinių) įkalinimų skaičių^[165] ir pagal bendrą kalėjimuose kalinčių žmonių skaičių.^[166] 2008 metų pradžioje JAV kalėjo daugiau nei 2,3 milijono žmonių.^[167] Dabartinis rodiklis yra septyniskart aukštesnis už 1980 metų rodiklius.^[168] Afroamerikiečiai vyrai yra įkalinami šešiskart dažniau nei baltieji ir triskart dažniau nei ispanų kilmės vyrai.^[165] 2006 metais JAV įkalinimo rodikliai buvo triskart aukštesni už Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalies narės – Lenkijos, turinčios aukščiausią įkalinimo dažnį iš visų šios organizacijos narių, rodiklius.^[169] Pagrindinė tokių aukštų įkalinimo rodiklių priežastis – bausmių ir nusikaltimų, susijusių su narkotikais, politika.^[165][170] Nepaisant to, kad mirties bausmė daugumoje Vakarų šalių yra panaikinta, 36 JAV valstijose už tam tikrus federalinius ir karinius nusikaltimus vis dar taikoma mirties bausmė. Nuo 1976 metų, kai JAV Aukščiausiasis teismas po ketverių metų moratoriumo atnaujino mirties bausmės vykdymus, Jungtinėse Valstijose buvo įvykdytos daugiau nei 1000 egzekucijų.^[171] 2006 metais šalis užėmė 6 vietą pagal daugiausiai įvykdytų mirties bausmių skaičių, nusileisdama Kinijai, Iranui, Pakistanui, Irakui ir Sudanui.^[172] 2007 metais Naujasis Džersis tapo pirmąja valstija po 1976 metų aukščiausiojo teismo sprendimo įstatymiškai panaikinusia mirties bausmę. Šios valstijos pavyzdžiu 2009 metais pasekė Naujoji Meksika.

 

Jungtinės Amerikos Valstijos – daugiakultūrė šalis. Šalyje gyvena labai daug įvairių etninių grupių, vyrauja tų tautų tradicijos ir vertybės.^[107][173] Išskyrus dabar jau gan mažą JAV gyventojų skaičių sudarančius vietinius indėnus ir havajiečius, beveik vis amerikiečiai ir jų protėviai atvyko arba imigravo į dabartinę šalies teritoriją per pastaruosius penkis šimtmečius.^[174] Kultūra, kurios laikosi dauguma amerikiečių – vadinamoji, vyraujanti Amerikos kultūra (angl. mainstream American culture) – yra laikoma Vakarų kultūra, kuri didžiąja dalimi kilo iš Europos imigrantų ir Afrikos vergų atsivežtų tradicijų.^[107][175] Vėliausiai įvykusi masinė imigracija iš Azijos ir ypač iš Lotynų Amerikos prisidėjo prie kultūrinio susimaišymo, kuris dažnai vadinamas įvairiarūšiu „tautų katilu”, kuriame imigrantai ir jų palikuonys išsaugo charakteringus kultūrinius bruožus.^[107] Pasak Gerto Hofstedės kultūrinių dimensijų analizės, Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų individualizmas yra aukščiausias iš visų šalių dalyvavusių tyrime.^[176] Nors pagal vyraujančią kultūrą Jungtinėse Valstijose yra beklasė visuomenė ^[177], mokslininkai nustatė, kad skirtumas tarp šalyje esančių socialinių klasių yra gan didelis, o tai daro įtaką socializacijai, kalbai ir vertybėms.^[178]

JAV vidurinė ir profesinė klasės davė pradžią daugeliui šiuolaikinių socialinių srovių, tokių kaip modernusis feminizmas, gamtosauga ir daugiakultūriškumas.^[179] Amerikiečių įvaizdis, socialiniai požiūriai ir kultūriniai lūkesčiai yra neįprastai artimai yra susiję su jų profesija, užsiėmimais.^[180] Tuo tarpu kai amerikiečiai yra labai linkę vertinti socialinius-ekonominius pasiekimus, žmogaus buvimas eiliniu (neišsiskiriančiu iš kitų) dažniausiai yra laikomas teigiamu bruožu.^[181] Nors „amerikietiška svajonė”, tai yra suvokimas, kad Jungtinėse Valstijose egzistuoja itin aukšto lygio socialinis mobilumas, turi didelės reikšmės pritraukiant imigrantus, keletas analitikų nustatė, kad Jungtinėse Valstijose socialinis mobilumas (gyvumas) yra žemesnis už Vakarų Europos ar Kanados rodiklius.^[182]

Šiais laikais moterys dažniausiai dirba ne namuose ir gauna didžiąją daugumą bakalauro laipsnių.^[183] 2005 metais 28 % namų ūkių sudarė susituokusios, tačiau vaikų neturinčios, poros.^[184] Tos pačios lyties asmenų santuoka Jungtinėse Valstijose yra ginčytina tema. Keleto valstijų įstatymai vietoje santuokos leidžia vienodų arba skirtingų lyčių asmenims pasirašyti civilinės sąjungos sutartį. Nuo 2003 metų, keturių valstijų aukščiausieji teismai priėmė nutarimus, kad tos pačios lyties santuokų draudimas prieštarauja konstitucijai. Tuo tarpu daugiau nei dvylikos valstijų rinkėjai pritarė, kad tos pačios lyties santuokos būtų draudžiamos. 2009 metais Vermontas, Meinas ir Naujasis Hempšyras tapo pirmosiomis valstijomis, įstatymiškai leidusiomis tos pačios lyties asmenų santuoką. 2015 m. visoje JAV įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka.

 

Pirmasis pasaulyje komercinis filmo pristatymas vyko Niujorke 1894 metais, naudojantis Tomo Edisono sukurtu kinetoskopu. Kitais metais įvyko taip pat Niujorke ir pirmasis komercinis projektinio filmo demonstravimas. Per ateinančius kelis dešimtmečius Jungtinėse Valstijose buvo sukurtas ir garsinis kinas. Nuo XX amžiaus, didžioji dalis JAV kino industrijos buvo sukoncentruota Holivude ir jo apylinkėse. Režisierius Deividas Grafitas buvo centrinė figūra, kuriant kino kūrybos techniką. Orsono Velso filmas „Pilietis Keinas” (1941) yra dažnai minimas kaip geriausiais visų laikų filmas.^[185] JAV kino aktoriai Džonas Veinas ir Merlin Monro tapo įsimintinomis figūromis. Prodiuseris ir verslininkas Voltas Disnėjus lyderiavo tiek animacinio kino, tiek ir filmų pardavimo srityse. Per visą istoriją didžiosios Holivudo kino studijos pagamino daugiausiai komerciškai sėkmingų filmų, tokių kaip „Žvaigždžių karai” (1977) ir „Titanikas” (1997). Holivudo filmai šiandien dominuoja pasaulinėje kino industrijos rinkoje.^[186]

Amerikiečiai yra daugiausiai televiziją žiūrintys žmonės pasaulyje.^[187] Televizijos žiūrėjimo laikas nuolat auga, o 2006 metais šis rodiklis pasiekė 5 valandas per dieną.^[188] Keturi didieji transliuotojų tinklai yra komercinio tipo privačios įmonės. Šiek tiek daugiau nei dvi su puse valandos per dieną (vidurkis) amerikiečiai klausosi komercinių radijo stočių.^[189] Be internetinių portalų ir interneto paieškos sistemų, Jungtinėse Valstijose populiariausi internetiniai puslapiai yra Facebook, Youtube, Yahoo, Amazon, Twitter ir Vikipedija.^[190]

Ritminiai ir lyriniai Afrikos amerikiečių muzikos stiliai iš esmės labai smarkiai paveikė JAV muziką, kuri skyrėsi nuo europinių tradicijų. Ypatingi atskirų tautų kultūros elementai, tokie kaip bliuzas ir tai kad yra žinoma, kaip senųjų laikų muzika, buvo perimti ir paversti populiariąja muzika, susilaukusią pripažinimo visoje planetoje. XX amžiaus pradžioje novatoriai Luisas Armstrongas ir Djukas Elingtonas išvystė džiazo stilių. Kantri muzika, ritmenbliuzas (R&B) ir rokenrolas iškilo 1920–1960 metais. XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, kantri muzikos atgimimo laikotarpiu, Bobas Dylanas iškilo ir tapo vienu iš geriausių JAV dainų autorių. Džeimsas Braunas prisidėjo prie fank stiliaus išvystimo. Hip hopas ir House – tai vėliausi Jungtinėse Valstijose sukurti muzikos stiliai. JAV pop žvaigždės, tokios kaip Elvis Preslis, Maiklas Džeksonas ir Madona, tapo pasaulinio garso įžymybėmis.^[191]

 

XVIII amžiuje ir XIX amžiaus pradžioje Amerikos menas ir literatūra sekė Europos pavyzdžiu. Tokie rašytojai kaip Natanielis Hotornas, Edgaras Alanas Po, Henris Deividas Toro iki XIX amžiaus vidurio sukūrė savitą Jungtinių Valstijų literatūrinį balsą. XIX amžiaus antroje pusėje pagrindinės JAV literatūros asmenybės buvo Markas Tvenas ir poetas Voltas Vitmanas. Savo gyvenimo metais iš esmės nežinoma Emily Dickinson dabar yra laikoma svarbia Amerikos poete.^[192] Literatūrinis darbas, kuriame įžvelgiami esminiai nacionaliniai patyrimai ir amerikietiškas charakteris, gali būti vadinamas „Didžiuoju amerikietišku romanu”. Hermano Melvilio „Mobis Dikas” (1851 m.), Tveno „Heklberio Fino nuotykiai” (1885 m.) ir Frencio Skoto Fidžeraldo „Didysis Getsbis” (1925 m.) yra laikomi būtent tokio romano pavyzdžiais.

Vienuolika Jungtinių Valstijų piliečių yra laimėję Nobelio literatūros premiją. Toni Morison, laimėjusi Nobelio literatūros premiją 1993 metais, yra kol kas paskutinė amerikietė Nobelio literatūros premijos laureatė. 1954 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Ernestas Hemingvėjus yra dažnai vadinamas vienu iš įtakingiausių XX amžiaus rašytojų.^[193] Populiariosios literatūros žanrai, tokie kaip vesternas ir atvirojo tipo detektyvas, išsivystė būtent Jungtinėse Valstijose. Bytnikų kartos rašytojai, kaip ir postmodernistinių knygų autoriai, tokie kaip Džonas Bartas, Tomas Pinčonas ir Donas Delilo, atvėrė naujus literatūrinius kelius.

Transcendentalistai, vadovaujami Ralfo Emersono ir Henrio Toro, pradėjo pirmąjį Jungtinėse Valstijose didesnį filosofinį judėjimą. Po pilietinio karo Čarlzas Pyrsas, o vėliau ir Viljamas Džeimsas kartu su Džonu Diuei ženkliai prisidėjo prie pragmatizmo vystymosi. XX amžiuje Vilardo Van Ormano Kvino ir Ričardo Rorčio darbas iškėlė analitinę filosofiją į JAV akademinio gyvenimo priekį

Hadsono upės mokyklos vaizduojamojo meno srovė buvo XIX amžiaus vidurio judėjimas, kuris tęsė Europos natūralizmo tradiciją.

1913 m. Niujorke surengta tarptautinė moderniojo meno paroda, kurios metu buvo demonstruojami Europos moderniojo meno atstovų kūriniai, šokiravo visuomenę ir pakeitė Jungtinių Valstijų meno vystimosi raidą.^[194] Džordžija O‘Kif, Marsden Hartley ir kiti menininkai eksperimentavo kurdami naujus stilius, vaizduojančius asmeninius jausmus. Didieji meno judėjimai, tokie kaip Džeksono Poloko ir Vilemo de Kuningo abstraktusis ekspresionizmas ir Endžio Varholo bei Rojaus Lichtenštaino pop art menas plačiausiai išsivystė Jungtinėse Valstijose. Modernizmo ir tuometinio postmodernizmo banga padėjo išgarsėti amerikiečių architektams, tokiems kaip Frenkas Loidas Raitas, Filipas Džonsonas ir Frenkas Geris.

Vienas iš pirmųjų pagrindinių amerikietiškojo teatro populiarintojų buvo impresarijus F. T. Barnumas, kuris 1841 metais pradėjo dirbti žemajame Manhetene esančiame pramogų komplekse. Edvardo Harigano komanda Niujorke nuo XIX amžiaus 8 dešimtmečio pabaigos pastatė eilę populiarių muzikinių komedijų. XX amžiuje moderniojo miuziklo forma iškilo Brodvėjuje. Miuzikluose atliktos, tokių kompozitorių, kaip Irvingas Berlinas, Koulas Porteris ir Styvenas Sodhaimas, sukurtos dainos tapo populiariosios muzikos etalonais. Dramaturgas Judžinas O‘Nylas 1936 metais laimėjo Nobelio literatūros premiją. Kiti pripažinti amerikiečių dramaturgai – Pulicerio premijos laimėtojai Tenesis Viljamsas, Edvardas Olbis ir Ogastas Vilsonas.

Ilgą laiką nepastebėta Čarlzo Aivzo XX amžiaus 2-ajame dešimtmetyje vykdyta veikla leido jam tapti pirmuoju iš pagrindinių Jungtinių Valstijų klasikinės tradicijos kompozitorių. Kiti novatoriai, tokie kaip Henris Kauelas ir Džonas Keidžas, sukūrė savitą Amerikos požiūrį į klasikinę kompoziciją. Aronas Koplandas ir Džordžas Geršvinas išvystė unikalią populiariosios ir klasikinės muzikos sintezę. Choreografės Izadora Dankan ir Marta Greham daug prisidėjo kuriant modernųjį šokį. Džordžas Balančinas ir Džeromas Robinsas lyderiavo XX amžiaus balete. Amerikiečiai gan ilgai buvo svarbūs vystant moderniąją meninę fotografiją. Žymiausi amerikiečių fotografai – Alfredas Styglicas, Edvardas Steichenas ir Anselas Adamsas. Komiksai yra JAV išradimas. Supermenas, svarbiausias komiksų knygų superherojus, tapo Amerikos ikona.^[195]

Pagrindinis straipsnis: Amerikietiška virtuvė

 

Jungtinėse Valstijose vyraujančios kulinarinės tradicijos panašios į kitų Vakarų šalių tradicijas. Kviečiai yra pagrindinė JAV grūdinė kultūra. Tradicinėje amerikietiškoje virtuvėje naudojama kalakutiena, baltauodegių elnių mėsa, bulvės, batatai, kukurūzai, moliūgai, klevo sirupas. Amerikietišką virtuvę taip pat sudaro indėnų ir ankstyvųjų europiečių naujakurių virtuvė. Ant barbekiu lėtai kepama kiauliena ir jautiena, krabų paplotėliai, bulvių traškučiai ir sausainiai su šokolado gabaliukais yra charakteringi Jungtinių Valstijų maisto kultūros pavyzdžiai. Vadinamasis sielos maistas (angl. soul food) – Afrikos vergų sukurta virtuvė, šiuo metu populiari tarp afroamerikiečių, ypač JAV pietuose. Sinkretinės virtuvės, tokios kaip Luizianos kreolų virtuvė, akadų virtuvė, Teks-Meks virtuvė, yra svarbios regioniniu atžvilgiu. Būdingi Jungtinėms Valstijoms valgiai, tokie kaip obuolių pyragas, keptas viščiukas, pica, mėsainiai ir dešrainiai, kilo iš kitų tautų imigrantų receptų. Prancūziškos bulvytės, meksikietiški patiekalai, tokie kaip buritos ir takos, ir makaronų patiekalai, lengvai perimti iš italų virtuvės, šalyje yra labai populiarūs.^[196] Dažniausiai amerikiečiai vietoje arbatos renkasi gerti kavą. Jungtinių Valstijų pramonės rinkodaros dėka, apelsinų sultys ir pienas tapo dažnais pusryčių gėrimais.^[197] XX amžiaus 9 ir 10 dešimtmečiuose amerikiečių kalorijų suvartojimas išaugo 24 procentais.^[196] Dažnas pietavimas greito maisto restoranuose yra susijęs su tuo, ką sveikatos apsaugos pareigūnai vadina amerikiečių „nutukimo epidemija”. Smarkiai saldinti gaivieji gėrimai yra taip pat labai populiarūs. Tokie gėrimai sudaro 9 procentus vidutinio amerikiečių kalorijų suvartojimo.^[198]

 

Nuo XIX amžiaus antrosios pusės Jungtinių Valstijų nacionaliniu sportu yra laikomas beisbolas. Amerikietiškasis futbolas, krepšinis ir ledo ritulys yra kiti trys vyraujantys profesionalaus komandinio sporto žaidimai. Amerikietiškasis futbolas ir krepšinis pritraukia didžiulį žiūrovų dėmesį. Amerikietiškasis futbolas išlieka populiariausias žiūrovų sportas.^[199] Kadaise daugiausiai žiūrovų pritraukdavę boksas ir žirgų lenktynės buvo išstumti golfo ir automobilių lenktynių, ypač NASCAR. Futbolą dažnai žaidžia jaunimas arba mėgėjiško lygio žaidėjai. Tenisas, kaip ir daugelis lauko sportų, yra taip pat gan populiarus.

Nors daugelis pagrindinių JAV sporto žaidimų išsivystė remiantis Europos tradicijomis, krepšinis, tinklinis, riedlenčių, snieglenčių sportai yra Išrasti Jungtinėse Valstijose. Lakrosas ir banglenčių sportas kilo iš Amerikos indėnų ir vietinių havajiečių žaidimų, atsiradusių dar prieš kontaktą su Vakarų kultūra. Aštuonerios Olimpinės žaidynės vyko Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje. Vasaros olimpinių žaidinių metu Jungtinėms Valstijoms atstovavę sportininkai laimėjo 2 301 medalį, daugiausiai nei bet kuri kita šalis,^[200] o Žiemos olimpinių žaidynėse – 216 medalių ir pagal šį skaičių užima pirmąją vietą.^[201] 1994 m. JAV vyko XV pasaulio futbolo čempionatas.

• JAV karinės pajėgos
• JAV užsienio politika

 

Vikisritis: JAV

Vikiteka: Jungtinės Amerikos Valstijos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

 

Laisvajame žodyne yra terminas Jungtinės Amerikos Valstijos

JAV vyriausybė

• Oficialus JAV vyriausybės portalas Vyriausybinių svetainių tinklas
• Baltieji rūmai Oficiali JAV prezidento svetainė
• Senatas Oficiali JAV Senato svetainė
• Rūmai Oficiali JAV atstovų rūmų svetainė
• Aukščiausiasis Teismas Oficiali JAV Aukščiausiojo Teismo svetainė
• JAV pilietybių ir imigracijos paslaugos Archyvuota kopija 2006-11-02 iš Wayback Machine projekto. Oficiali vyriausybes svetainė
• Kongreso biblioteka Oficiali kongreso bibliotekos svetainė

Statistinė informacija apie JAV

• cia.gov info apie JAV Archyvuota kopija 2018-12-26 iš Wayback Machine projekto.
• Info apie JAV elektroninėje enciklopedijoje Britannica
• BBC info apie JAV
• InfoUSA Archyvuota kopija 2008-11-12 iš Wayback Machine projekto. Portalas JAV informacinės agentūros resursams
• Valstijų energijos profiliai Archyvuota kopija 2010-02-11 iš Wayback Machine projekto. Ekonominiai, aplinkosauginiai ir energijos duomenys apie kiekvieną valstiją
• 50 JAV valstijų Surinktos nuorodos apie kiekvieną valstiją
• 101 didžiausias JAV miestas Ir visa kita statistinė informacija apie kiekvieną kitą JAV miestą
• JAV demografinės statistikos iš JAV Surašymo biuro
• Įdomioji JAV gyventojų kilmės statistika Archyvuota kopija 2020-02-12 iš archive.today
• Apie JAV Archyvuota kopija 2018-12-26 iš Wayback Machine projekto. CŽV Pasaulio faktų knyga

JAV istorija

• Istoriniai dokumentai
• JAV nacionaliniai moto: istorija ir konstitucingumas Archyvuota kopija 2006-12-12 iš Archive-It
• JAV Nuorodos į istorinius dokumentus

JAV žemėlapiai

• Nacionalinis JAV atlasas Archyvuota kopija 2006-07-20 iš Wayback Machine projekto. Oficialūs JAV užsienio reikalų ministerijos žemėlapiai
• JAV palydovinis vaizdas(WikiMapia)
• JAV politinis valstijų žemėlapis
• JAV politinis regionų žemėlapis
• JAV fizinis žemėlapis
• JAV google žemėlapis

Laikas ir orai JAV

• Interaktyvus JAV laiko juostų žemėlapis su realiu laiku
• JAV orų žemėlapis, JAV orai ir kita statistinė informacija

JAV žiniasklaida

• CNN^{[neveikianti nuoroda]}
• USA Today
• The Wall Street Journal
• The Washington Post laikraštis
• New York Post laikraštis
• Chicago Tribune laikraštis
• Los Angeles Times laikraštis

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.