Lakrosas

Lakrosas atsirado Šiaurės Amerikoje. Etniniai žemyno gyventojai, indėnai, jau XII a. žaidė į lakrosą panašius žaidimus. Žaidimo metu nuo kelių šimtų iki tūkstančių indėnų gainiodavo iš įvairių medžiagų, dažniausiai medžio, pagamintą kamuoliuką. Ankstyvoji lakroso versija turėjo kelias funkcijas:

• Būdas gentims išspręsti ginčus ir konfliktus;
• Religinis ritualas;
• Jaunų karių parengimas;

Šias funkcijas lakrosas išsaugojo kelis šimtus metus, o XV a. odžibvių gentis jam suteikė baggataway pavadinimą.

Europiečiai baggataway atrado 1639 m., kai prancūzų misionerius Jean de Brebeuf pastebėjo šį žaidimą žaidžiančius irokėzų genties vyrus.

Egzistuoja dvi termino lacrosse atsiradimo versijos. Viena jų teigia, kad pavadinimas kilo nuo la jeu de la crosse, prancūziškai reiškiančio 'lauko ritulys'. Kitų teigimu, lacrosse atsirado iš to, kad misionierių vyskupai turėjo lazdas, kurios vadintos crossier.

Toks, koks žaidžiamas dabar, lakrosas pirmąkart atsirado Kanadoje apie 1840 m. 1856 m. kanadietis dr. William George Beers įkūrė pirmąjį lakroso klubą - Monrealio lakroso klubą (Montreal Lacrosse Club). Pirmajame XX a. dešimtmetyje lakrosas paplito JAV ir Kanados mokyklose, koledžuose ir universitetuose. Praėjus šimtmečiui, lakrosas yra itin populiarus akademinio jaunimo gretose. Pagal žiūrovų lankomumą šis žaidimas pirmauja tarp visų nacionalinės studentų atletų asociacijos (NCAA) rengiamų sporto varžybų.

1987 m. JAV įkurta pirmoji profesionali lakroso lyga Eagle Pro Box Lacrosse League. 2001 m. lyga reorganizuota į Major League Lacrosse (MLL). Lygos lankomumo rekordas – 20 116 žiūrovų.

1904 m. ir 1908 m. lakrosas buvo įtrauktas į Olimpinių vasaros žaidynių programą kaip visateisė sporto šaka. 1924 m., 1932 m. ir 1948 m. Olimpinėse vasaros žaidynėse lakrosui buvo suteiktas parodomųjų varžybų statusas.

Šiuo metu vyksta oficialūs lakroso vyrų, moterų bei jaunių iki 19 m. vaikinų ir merginų pasaulio ir Europos čempionatai. Stipriausiomis laikomos JAV ir Kanados rinktinės. Nuo 1967 m. kas ketverius metus vykstančias vyrų pasaulio pirmenybes 8 kartus laimėjo amerikiečiai, likusius 2 – kanadiečiai. Žaidimas populiarėja ir Europoje bei Azijoje. Lietuvoje lakroso federacijos nėra, nevyksta ir oficialios varžybos.

Kiekvieną komandą aikštėje sudaro po dešimt žaidėjų: 1 vartininkas, 3 gynėjai, 3 saugai ir 3 puolėjai. Žaidėjai turi lazdas, kurių ilgis priklauso nuo aikštės pozicijos. 1 m ilgio lazdą turi saugai ir puolėjai, ilgesnes 1,3-1,8 m ilgio lazdas dažniausiai naudoja vartininkas ir gynėjai.

Tarptautinis lakrosas žaidžiamas lauke, žolės arba sintetinės dangos aikštėje, kurios matmenys – 100 m x 55 m. Laimi ta komanda, kurios žaidėjai pelno daugiau įvarčiu.

"Sportas: Išsamus iliustruotas žinynas". - Vilnius, 2003 m., p. 228-229.