Birželio 6

Bogumilas – Klaudijus – Mėta – Mindaugas – Norbertas – Paulina – Tauras

• 1294 – nedidelė Vytenio kariuomenė – apie 800 vyrų – Sekminių procesijos metu užpuolė Lenčicą ir išžudė apie 400 žmonių; išsivedė daug belaisvių;^[1]
• 1664 – Vitebsko mūšis
• 1748 – Vilniuje kilo didelis gaisras, sunaikinęs didžiąją miesto dalį;
• 1814 – Kopgalyje apsigyveno pirmasis nuolatinis gyventojas – žvejys Johanas Verkulis;
• 1921 – Memelyje (Klaipėdoje), Rumpiškių aerodrome sudužo aviakompanijos „Danziger Luft-Reederei“ lėktuvas Fokker F.III (Nr. FD 20)
• 1992 – Lietuva priimta į Pasaulio banką.

• 1891 m. – Antanas Krikščiūnas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, topografas, kartografas (m. 1942 m.).
• 1904 m. – Anelė Čepukienė-Čenkutė, Lietuvos tautosakos pateikėja, pasakotoja ir dainininkė (m. 1980 m.).
• 1906 m. – Vladas Lapienis, Lietuvos ekonomistas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
• 1907 m. – Petras Dargis, Lietuvos operos dainininkas (m. 1962 m.).
• 1928 m. – Vladas Mikalauskas, Lietuvos geologas, geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas (m. 1987 m.).
• 1930 m.:
  • Algimantas Kleinotas, Lietuvos statybos inžinierius (m. 1985 m.).
  • Vytautas Aleksandras Cinauskas, rašytojas, poetas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2005 m.).
• 1933 m. – Vanda Marčinskaitė, Lietuvos teatro aktorė.
• 1934 m. – Albertas II, Belgijos karalius, valdo nuo 1993 m. rugpjūčio 9 d.
• 1936 m.:
  • Dalia Mataitienė, Lietuvos dailininkė scenografė (m. 2023 m.).
  • Gytis Trinkūnas, pianistas, akompaniatorius, pedagogas (m. 1973 m.).
• 1937 m. – Vytautas Buterlevičius, Lietuvos choreografas, baletmeisteris.
• 1938 m. – Jonas Kauneckas, Panevėžio vyskupas.
• 1941 m. – Jūratė Morkūnienė, Lietuvos filosofė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1942 m. – Romualdas Brazis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1944 m. – Laimonas Tapinas, lietuvių rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas (m. 2022 m.).
• 1945 m.:
  • Antanas Kalanavičius, Lietuvos poetas (m. 1992 m.).
  • Zita Šamborytė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m. – Regina Čiuplevičienė, gydytoja, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – Vilius Bartulis, Lietuvos transporto inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1954 m.:
  • Jonas Edvardas Juodis, gydytojas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Juozas Sugintas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Valdemaras Jakštas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Mindaugas Butkus, Lietuvos diplomatas.
  • Pranas Kuconis, teisininkas, teisėtyrininkas kriminalistas ir procesualistas, vienas iš šiuolaikinės Lietuvos baudžiamojo proceso teisės pagrindėjų, vienas iš naujojo LR baudžiamojo proceso kodekso rengėjų; VU TF docentas, LR KT teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
  • Sigitas Birgelis, Lenkijos lietuvių poetas, fotografas ir vertėjas, knygų sudarytojas bei redaktorius, publicistas.
• 1962 m.:
  • Irena Ričkuvienė, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Saulytis Kurtinaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Andra Simniškytė-Strimaitienė, Lietuvos archeologė, redaktorė.
• 1983 m. – Karolis Marcinkevičius, lietuvių krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis Mažeikių „Mažeikiai" krepšinio klube.
• 1986 m. – Julius Žurna, krepšinio žaidėjas iš Lietuvos. Krepšininko karjerą pradėjo Klaipėdos Vytauto Knašio krepšinio mokykloje.

• 1545 m. – Abraomas Kulvietis, vienas žymesnių XVI a. asmenybių, lietuvių raštijos pradininkų, kultūros veikėjas (g. 1510 m.).
• 1609 m. – Merkelis Giedraitis, Žemaičių vyskupas (g. 1536 m.)
• 1854 m. – Henrikas Jurgis Vincentas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Rusijos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1792 m.).
• 1857 m. – Antanas Kitkevičius, Lietuvos kunigas, vertėjas, teologijos mokslų daktaras (g. 1805 m.).
• 1866 m. – Kalikstas Kasakauskis, Romos katalikų kunigas, teologijos daktaras (1831 m.), kalbininkas, vertėjas (g. 1792 m.).
• 1911 m. – Stanislovas Joachimas Tiškevičius, bajoras, Lelijos herbo grafas (g. 1834 m.).
• 1941 m. – Antanas Lingis, vienas visų laikų rezultatyviausių Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjų. Per 33 sužaistas rungtynes pelnė 12 įvarčių. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25 d. (g. 1905 m.).
• 1947 m. – Stasys Nacevičius, Lietuvos agronomas selekcininkas, fenologas, fenologijos mokslo, daržovių selekcijos ir sėklininkystės pradininkas Lietuvoje (g. 1881 m.).
• 1975 m. – Venancijus Ališas, Lietuvos poetas, kunigas prelatas (g. 1908 m.).
• 1976 m. – Mykolas Kalmantas, Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas (g. 1895 m.).
• 1977 m.:
  • Domas Jasaitis, Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas (g. 1898 m.).
  • Kazys Musteikis, Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas (g. 1894 m.).
• 1981 m. – Juozas Karosas, kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pedagogas (g. 1890 m.).
• 1983 m. – Vladas Nausėdas, lietuvių vertėjas, kultūros istorikas (g. 1911 m.).
• 1984 m. – Povilas Bekeris, pedagogas, dirigentas, kompozitorius.^[2] (g. 1910 m.).
• 1997 m.:
  • Eduardas Mieželaitis, Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas (g. 1919 m.).
  • Abramas Molčadskis, Lietuvos chemikas, fizinių mokslų daktaras (g. 1921 m.).
• 2004 m. – Jadvyga Monstvilaitė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1919 m.).
• 2006 m. – Vytautas Kanapeckas, pedagogas, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1932 m.).
• 2007 m. – Kazys Dereškevičius, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1909 m.).
• 2008 m. – Algis Kliševičius, Lietuvos grafikas, kaligrafas (g. 1950 m.).
• 2017 m. – Rokas Žilinskas, Lietuvos žurnalistas, politikas (g. 1972 m.)
• 2024 m. – Vidutis Pranciškus Kamaitis, Lietuvos inžinierius, tarptautinės klasės šokėjas (g. 1938 m.).^[3]

• 1859 – Atskyrus šiaurines žemes nuo Naujojo Pietų Velso, įkurta Kvynslando kolonija;^[4]
• 1882 – Užpatentuotas elektrinis lygintuvas;
• 1944 – Antrasis pasaulinis karas: Sąjungininkų pajėgos išsilaipina Normandijoje;
• 1982 – Izraelis pradėjo plataus masto invaziją į Libaną;
• 1983 – Švedijos parlamentas (Riksdag) šią dieną paskelbė Švedijos valstybės diena;
• 1993 – Mongolijoje įvyko pirmieji prezidento rinkimai.

• 1220 m. – Aleksandras Neviškis, 1236–1252 m. Naugardo kunigaikštis ir 1246–1252 m. Kijevo kunigaikštis, 1252–1263 m. didysis Vladimiro kunigaikštis. Nuo 1547 m. pravoslavų šventasis (m. 1263 m.).
• 1599 m. – Diego Velaskesas, ispanų tapytojas, ispanų renesanso dailininkas (m. 1660 m.).
• 1799 m. – Aleksandras Sergejevičius Puškinas, rusų romantizmo poetas ir rašytojas, laikomas geriausiu rusų poetu.^[5][6][7][8] ir modernios rusų literatūros pradininku.^[9][10] Jis taip pat rašė istorinę beletristiką. Jo kūrinys „Marija: rusiškos meilės istorija“ vaizduoja Rusiją valdant Jekaterinai II (m. 1837 m.).
• 1841 m. – Eliza Orzeszkowa, Vilniaus krašto rašytoja, rašiusi lenkų kalba (m. 1910 m.).
• 1857 m. – Aleksandras Liapunovas, rusų matematikas ir mechanikas. Peterburgo mokslų akademijos narys (m. 1918 m.).
• 1868 m. – Robertas Skotas, anglų poliarinis keliautojas. Vadovavo 2 poliarinėms ekspedicijoms į Antarktidą (m. 1912 m.).
• 1872 m. – Antonis Boleslavas Dobrovolskis, lenkų geofizikas, poliariniu sričių tyrėjas, pedagogas. Lenkijos mokslų akademijos narys (m. 1954 m.).
• 1875 m. – Tomas Manas, vokiečių rašytojas ir kritikas, Nobelio literatūros premijos laureatas, vienas žymiausių pirmosios XX amžiaus pusės literatūrinio gyvenimo asmenybių (m. 1955 m.).
• 1879 m.:
  • Agripina Jakovlevna Vaganova, rusų baleto šokėja, choreografė (m. 1951 m.).
  • Leslis Patrikas Aberkrombis, anglų architektas, urbanistas, architektūrologas (m. 1957 m.).
• 1888 m. – Valerianas Kuibyševas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, nuo 1927 m. iki mirties buvo TSKP CK Politinio biuro narys. Artimas J. Stalino bendražygis, daug prisidėjęs prie jo valdžios įtvirtinimo, aktyvus industrializacijos ir kolektyvizacijos ir pirmųjų penkmečių organizatorius (m. 1935 m.).
• 1892 m. – Leonas Kozlovskis, Lenkijos politikas, archeologas (m. 1944 m.).
• 1917 m. – Kirkas Kerkorianas, verslininkas, milijardierius iš Nevados, vadybininkas (CEO, Tracinda Corporation).
• 1918 m. – Edwin Gerhard Krebs, 1992 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[11] (m. 2009 m.).
• 1922 m. – Biruta Baumanė, latvių tapytoja.
• 1929 m. – Aloizas Brenčas, latvių kino režisierius (m. 1998 m.).
• 1939 m. – Louis Andriessen, olandų kompozitorius ir pianistas (m. 2021 m.).
• 1943 m. – Richard Errett Smalley, 1996 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[12] (m. 2005 m.).
• 1944 m. – Phillip Allen Sharp, 1993 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[11].
• 1950 m. – Aliaksejus Dudaravas, baltarusių rašytojas, dramaturgas (m. 2023 m.).
• 1956 m. – Bjornas Borgas, Švedijos sportininkas, buvusi pirma pasaulio raketė.
• 1960 m. – Steven Siro Vai, JAV instrumentinio roko gitaristas, dainų autorius, dainininkas ir įrašų prodiuseris. Mokėsi pas gitaros virtuozą Joe Satriani. Muzikinę karjerą pradėjo Frank Zappa grupėje 1980 m., o solinę karjerą – 1984 m. Grojo su tokiais atlikėjais, kaip David Lee Roth, Whitesnake. Šiuo metu yra išleidęs 13 albumų.
• 1961 m. – Aldo Costa, Formulės 1 ekipos Ferrari technikos direktorius. Po mokyklos baigimo jis tęsė mokslus Bolonijos universitete mechanikos inžinerijos srityje.
• 1972 m. – Cristina Adriana Chiara Scabbia, italų kilmės dainininkė, geriausiai žinoma kaip Lacuna Coil vokalistė ir dainų autorė. Ji taip pat rašo patarimų skiltį populiariame žurnale Revolver kartu su muzikantu Vinnie Paul.
• 1974 m. – Uncle Kracker, (Matthew Shafer), amerikiečių rokenrolo muzikantas^[13].
• 1981 m. – Džeksonas Vromanas, JAV krepšininkas, žaidžiantis Irano Teherano „Mehram“ komandoje.
• 1984 m. – Nuras Sabri, Irako futbolininkas. Nacionalinės rinktinės ir Irano Mes Kerman F.C. klubo vartininkas.
• 1985 m. – Sebastianas Larsonas, Švedijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Birmingham City klube ir Švedijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2008-ųjų Europos futbolo čempionate.
• 1988 m. – Ryan Brathwaite, Barbadoso lengvaatletis. Specializuojasi barjerinio sprinto bėgimo srityje. 2009 m. sportininkas pelnė pirmąjį šalies medalį IAAF pasaulio lengvosios atletikos čempionate. 110 m barjerinio bėgimo trasą įveikęs per 13,14 s jis taip pat pasiekė nacionalinį rekordą. Brathwaite taip pat priklauso ir žiemos sezono 60 m barjerinio bėgimo nacionalinis rekordas. Pažymint sportininko pasiekimus, 2009 m. rugsėjo 17 d. jam buvo suteikto „ambasadoriaus jo ekscelencijos Ryan Brathwaite“ titulas.

• 1535 m. – Tomas Moras, anglų advokatas, rašytojas, humanistas, politikas, knygos „Utopija“ autorius, Katalikų bažnyčios šventasis, kankinys. Lordas Kancleris nuo 1529 iki 1532 m (g. 1478 m.).
• 1832 m. – Džeremis Bentamas, anglų teisininkas, filosofas ir socialinis reformatorius. Jis buvo politikas radikalas ir svarbiausias anglų teisėtyros teoretikas (g. 1748 m.).
• 1861 m. – Kamilas Kavūras, italų politikas (g. 1810 m.).
• 1891 m. – John Alexander Macdonald, pirmasis Kanados ministras pirmininkas 1867–1873 m.^[14] (g. 1815 m.).
• 1946 m. – Gerhart Hauptmann, rašytojas, svarbus vokiškai rašęs natūralizmo atstovas (g. 1862 m.).
• 1948 m. – Louis Jean, vienas iš brolių Liumjerų – pirmųjų pasaulyje kino režisierių (g. 1864 m.).
• 1956 m. – Hiramas Bingamas, JAV archeologas ir politikas (g. 1875 m.).
• 1987 m. – Fulton Mackay, škotų aktorius^[15] (g. 1922 m.).
• 1996 m. – George Davis Snell, 1980 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[11] (g. 1903 m.).
• 2001 m. – Otto Heinrich Treumann, vokiečių ir olandų grafikas (g. 1919 m.).
• 2023 m. – Fransuaz Žilo, prancūzų dailininkė ir knygų autorė, gyvenusi Niujorke ir Paryžiuje. Išgarsėjo kaip Pablo Picasso draugė ir mūza 1944–1953 m. ir jo vaikų Claude Picasso ir Paloma Picasso motina. Vėliau ji ištekėjo už amerikiečių mokslininko Jono Salko, sukūrusio vakciną nuo poliomelito ir įsteigusio pasaulinio garso Salko biologinių studijų instiutą (g. 1921 m.).^[16]