Tarptautinis valiutos fondas
| Tarptautinis valiutos fondas International Monetary Fund | |
 | |
| Įkurta | 1945 m. gruodžio 27 d. |
|---|---|
| Tipas | Tarptautinė finansų institucija |
| Tikslas | Palaikyti pasaulinės finansų sistemos stabilumą |
| Būstinė | Vašingtonas, JAV |
| Narystė | 190 valstybių (189 JT narės ir Kosovas)[1] |
| Oficialios kalbos | Anglų[2] |
| Vykdantysis direktorius | Kristalina Georgieva |
| Pagrindinis organas | Direktorių taryba |
| Holdingas |  Jungtinės Tautos |
| Biudžetas | 1,2 mlrd. JAV dolerių[3] |
| Darbuotojų | 2 400[4] |
| Tinklalapis | IMF.org |
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) (angl. International Monetary Fund, IMF) – tarptautinė finansų institucija, įkurta 1947 metais, padedanti plėtoti pasaulinę prekybą, remianti šalis, turinčias finansinių sunkumų. TVF įsikūrusi Vašingtone, JAV.[5] TVF buvo iškelti tokie tikslai:
- skatinti tarptautinį piniginį bendradarbiavimą;
- skatinti subalansuotą tarptautinės prekybos augimą;
- skatinti valiutų keitimo kursų stabilumą;
- prisidėti prie daugiašalės atsiskaitymų sistemos sukūrimo;
- laikantis atitinkamų sąlygų laikinai suteikti bendrus išteklius šalims-narėms, susidūrusioms su mokėjimų balanso sunkumais;
- sutrumpinti savo narių tarptautinių mokėjimų balansų sutrikimų laiką bei sumažinti jų intensyvumo laipsnį.
TVF vadovauja pertvarkant įsiskolinusių valstybių ekonomiką, reguliuoja trumpalaikių paskolų suteikimą. Dažniausiai susitikimai organizuojami du kartus per metus. IMF susitikime apžvelgiama visų 186 valstybių narių monetarinė politika, finansinė ir ekonominė padėtis. Taip pat teikia rekomendacijas ar gali suteikti finansinę pagalbą krizės ištiktoms valstybėms.
Organizacija jungia 190 valstybių – iš visų Jungtinių Tautų narių TVF narėmis nėra tik Šiaurės Korėja, Kuba, Lichtenšteinas, Andora, Monakas ir Nauru.
Susitarimas dėl organizacijos kūrimo pasiektas 1944 m. liepos 22 d., susitarimo dokumentai pasirašyti 1945 m. gruodžio 27 d., organizacija pradėjo gyvuoti 1946 m. gegužę, o finansinę veiklą pradėjo 1947 metų kovo 1 d.
Funkcijos
redaguoti- Teikia paramą centrinių bankų mokėjimo balanso, finansų, apskaitos ir kt. klausimais;
- Rengia aukštos kvalifikacijos specialistus-finansininkus šalims - TVF narėms. Mokymą finansuoja TVF;
- Padeda sudaryti sutartis, kuriose numatoma pagalba valstybėms narėms, bendradarbiaujant joms su pramonių šalių vyriausybėmis, centriniais bankais, Tarptautinių atsiskaitymų banku Bazelyje, Pasaulio banku, taip pat su privačiais komerciniais bankais;
- Teikia ekonomines-finansines konsultacijas įvairiais klausimas, padeda formuoti TVF šalių monetarines sistemas;
- Teikia kreditus TVF šalių ekonomikai vystyti ir mokėjimo balanso deficitui padengti;
- Stengiasi padėti subalansuoti tarptautinę prekybą, garantuojant gyventojų užimtumą, jų pajamas;
- Organizacija tarptautinių ekonominių ir finansinių problemų tyrimus, skelbia jų rezultatus.
Struktūra
redaguotiTVF organizacinė struktūra susideda iš:
- Valdytojų tarybos;
- Direktorių valdybos;
- Administracijos vadovo.
Valdytojų tarybą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės. Valdytojų taryba turi konsultacinius komitetus, įskaitant Tarpinį komitetą (konsultuoja valdytojų tarybą monetarinės politikos klausimais) ir Plėtros komitetą (konsultuoja tarybą besivystančių šalių paramos klausimais). Valdytojų taryba susirenka kartą per metus. Vykdomoji fondo institucija yra Direktorių valdyba, kurią sudaro 24 vykdomieji direktoriai. Paprastai fondo vykdančiuoju direktoriumi yra skiriamas europietis, siekiant atsverti JAV įtaką, kurios atstovas paprastai vadovauja Pasaulio bankui. Valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Valdybos sprendimai yra priimami konsensusu. TVF tarnautojams vadovauja administracijos vadovas, kurį skiria Direktorių valdyba.
Kritika
redaguotiPosocialistinėms šalims Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo greitą, investiciniais čekiais pagrįstą privatizaciją, „šoko terapiją“ bei griežtą monetarinę politiką. Kuomet užsibaigus pereinamiesiems procesams buvo atlikta ekonominių pokyčių analizė, jos rezultatai (įvertinti tiek pagal BVP pokyčius, tiek ir pagal bendrą skurdo lygį) pasirodė prastesni už pačias pesimistiškiausias tokio privatizavimo kelio prognozes. Sėkmingesnė skirtingą strategiją pasirinkusių šalių privatizacija rodo, jog egzistavo ir kiti, alternatyvūs kapitalistinės visuomenės sukūrimo keliai (Stiglitz, 21 psl.).
TVF ir Lietuva
redaguotiŠalis, siekianti narystės TVF, turėjo atitikti šiuos kriterijus: būti teritoriškai pripažinta kaip nepriklausoma valstybė; galėti prisiimti teisinius ir finansinius įsipareigojimus, susijusius su naryste TVF; teisiškai pritarti pagrindiniams narystę TVF reglamentuojantiems dokumentams. Lietuva į TVF fondą įstojo 1992 metais, priėmusi TVF Chartijos nuostatus. TVF techninės pagalbos poreikius pradėjo vertinti Lietuvai dar tik rengiantis tapti TVF nare. Galima skirti tris techninės pagalbos teikimo būdus: TVF ekspertų misijos; reziduojantys patarėjai iš TVF; TVF mokymo programos Lietuvos specialistams.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „IMF Members' Quotas and Voting Power, and IMF Board of Governors“. IMF. 17 October 2020.
- ↑ Boughton 2001, p. 7 n.5.
- ↑ „IMF Executive Board Approves FY 2022–FY 2024 Medium-Term Budget“. IMF.org. 27 May 2021. Nuoroda tikrinta 9 April 2022.
- ↑ „About the IMF Overview“. IMF.org. Nuoroda tikrinta 1 August 2017.
- ↑ Tarptautinis valiutos fondas (International Monetary Fund). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 541-542 psl.
Literatūra
redaguoti- J. E. Stiglitz (2001). Nobel Memoir (apžvalginis straipsnis atsiimant Nobelio premiją). (.pdf dokumentas anglų kalba Archyvuota kopija 2006-09-02 iš Wayback Machine projekto.).
- Vilpišauškas R. (1998). Lietuva ir tarptautinės ekonominės organizacijos. In: Lietuva ir Tarptautinės organizacijos, Kaunas: Naujasis LANKAS.
- Žalimas D. ir kt. (2001). Tarptautinės organizacijos, Vilnius: Justitia.