Oklahoma
Oklahoma (angl. State of Oklahoma, čok. Oklahumma, čerok. ᎣᎧᎳᎰᎹ = Okalahoma) – valstija JAV centrinėje dalyje. Jos plotas yra 181 295 km². Sostinė – Oklahoma Sitis, antrasis pagal dydį miestas – Talsa. Oklahoma yra 46-oji JAV valstija (nuo 1907 m. lapkričio 16 d.).
| Oklahoma Oklahoma | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Oklahoma Sitis | ||||||
| Apygardos | 77 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų, čoktavų, čerokių | ||||||
| Įkūrimo data | 1907 m. | ||||||
| Gubernatorius | Mary Fallin (R) | ||||||
| Gyventojų | 3 986 639 (28) | ||||||
| Plotas | 181 295 km² (20) | ||||||
| - vandens % | 1,8 % | ||||||
| Tankumas | 22 žm./km² (35) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Juodosios Mesos kalnas (1515 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-OK | ||||||
| Tinklalapis | ok.gov | ||||||
 Vikiteka |
OklahomaVikiteka | ||||||
Istorija
redaguotiPirmasis europietis, atkeliavęs į dabartinės Oklahomos teritoriją 1541 m., buvo ispanų tyrinėtojas F. Vaskesas de Koronadas, o XVII a. pradžioje – prancūzų prekiautojai ir medžiotojai.
Nuo XVII a. pabaigos regionas priklausė Prancūzijos kolonijai Luizianai, 1803 m. su visa Luiziana nupirktas Jungtinių Amerikos Valstijų. 1815–1840 metais į dabartinę Oklahomą perkelti indėnai iš Alabamos, Floridos, Džordžijos, Misisipės ir Tenesio.
1830 m. sudaryta savavaldė Indėnų teritorija (atiduota indėnams neva amžinam naudojimui). Per JAV pilietinį karą (1861–1865 m.) indėnai palaikė Pietų Konfederaciją.
Oklahomos teritorijoje radus naftos nuo 1889 m. čia ėmė plūsti baltaodžiai kolonistai. 1890 m. Indėnų teritorijos pietvakarinėje dalyje sudaryta Oklahomos teritorija. 1907 m. abi teritorijos (Indėnų ir Oklahomos) suvienytos į Oklahomos valstiją (Jungtinių Amerikos Valstijų 46 valstija). XX a. Oklahoma buvo vienas svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų naftos ir dujų pramonės centrų.
Nuo XX a. pabaigos stiprėja Oklahomoje gyvenančių indėnų kilmės gyventojų tautinė savimonė ir pilietinis aktyvumas. 2020 m. liepos 9 d. JAV aukščiausiojo teismo sprendimu dalis Oklahomos teritorijos pripažinta vietiniams indėnams[2].
Geografija
redaguotiDiduma Oklahomos teritorijos yra Didžiosiose lygumose.[3] Šiaurės rytuose įsiterpia klintinė Ozarko plynaukštė (joje daug karstinių reljefo formų, karstinių urvų), pietryčiuose – Vošitos kalnai, pietvakariuose – Vičitos kalnai. Aukščiausias taškas – Juodosios Mesos kalnas (1516 m) yra pačiuose valstijos vakaruose.
Per Oklahomą teka Misisipės dešinieji intakai:
- Arkanzasas (didžiausi intakai – Solt Fork Arkanzasas, Simaronas, Kaneidianas, Poto (dešinieji), Paunių upė, Mažasis Arkanzasas, Verdigrisas, Niošas (kairieji)
- Raudonoji upė (dažn. Red Riveris) (juo eina Oklahomos ir Teksaso valstijos riba). Valstijoje apie 200 tvenkinių (Teksomos, Ulogos, Roberto S. Kero, Jufolos, Hjugo).
Dirvožemiai daugiausia kaštonžemiai, juosvažemiai, rūgštžemiai.[3]
Vakarinėje dalyje yra išlikusios natūralios prerijų augalijos, rytuose – klevų‑ąžuolų‑lazdynų ir kitokių miškų (miškingumas – 26 %).[4] Daug gamtos parkų (Kvarc Mauntino, Bivers Bendo, Robers Keivo, Murėjaus ežero), Vošitos nacionalinis miškas. Saugomi natūralių prerijų plotai.
Klimatas
redaguotiKlimatas subtropinis, pereinamasis iš jūrinio (rytuose) į žemyninį (vakaruose). Per metus iškrinta 500–1000 mm kritulių (einant į vakarus kritulių mažėja). Dažni tornadai.
Gyventojai
redaguotiTankiausiai gyvenama Oklahoma Sičio aglomeracija ir Arkanzaso žemupio slėnis su Talsa. Likusi Oklahomos dalis gyvenama gerokai rečiau, ypatingai į vakarus nutįsusi valstijos dalis.
Į Oklahomą XIX a. buvo siunčiami indėnai, todėl valstija turi vieną didžiausių jų populiacijų šalyje. Čia gyvena (mažėjimo tvarka) čerokiai, čoktavai, krikai, čikasai, seminolai, natčezai, potavatomiai, arapahai, šajenai, kajovai, oseidžai, kadai, lenapiai, ponkai, foksai, saukai, šoniai, vičitai, kicajai, kikapai, lygumų apačiai, pauniai, misūriai, otai, kanzai, huronai, kajugai ir senekai, kuapai, ilinojai (peorijai, kaskaskijai, piankašai, vėjai), majamiai, otavai, ajovai, tonkavai, kaušatai, alabamai, modokai, komančai, apačiai.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 75,5 % (vokiečių, airių, škotų, valų kilmės)
- lotynoamerikiečiai – 11,9 % (daugiausia meksikiečiai, vietinės kilmės)
- indėnai – 16 %
- afroamerikiečiai – 9,7 %
- azijiečiai – 3,1 % (vietnamiečiai, kinai, korėjiečiai, filipiniečiai, japonai)
Didžiausi miestai
redaguoti2020 m. duomenys[5]
- Oklahoma Sitis (681,0 tūkst. gyv.)
- Talsa (413,1)
- Normanas (127,9)
- Broken Arou (113,5)
- Edmondas (94,4)
- Lotonas (90,3)
- Mūras (62,8)
- Midvest Sitis (58,4)
- Inidas (51,2)
Ekonomika
redaguotiMedvilnė, anksčiau buvusi pagrindinė žemės ūkio kultūra, dabar užleido vietą kviečiams. Naminių gyvulių nešamas pelnas lenkia pelną nešamą iš žemės ūkio produktų. Naftos pramonė valstijoje anksčiau buvo labai svarbi, bet dabar ji nebėra tokia pastebima kaip anksčiau. Dauguma Oklahomos gamyklų apdirba žemės ūkio produktus ir naudingąsias iškasenas, gamina neelektrinius prietaisus ir apdirba metalus.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Teismo sprendimas dėl dalies teritorijos pripažinimo indėnams
- ↑ 3,0 3,1 Oklahoma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Forests of Oklahoma, 2019, USDA
- ↑ USA: Oklahoma, citypopulation.de