Konkistadorai
(Nukreipta iš puslapio Konkistadoras)
Konkistadorai (iš isp. conquistador 'užkariautojas') – XV–XIX a. ispanų ir portugalų užkariautojai, rengę grobiamuosius žygius daugiausia Naujajame Pasaulyje. Konkistadorai dažniausiai būdavo idalgai arba kabaljerai. Daugelis jų tėvynėje buvo beturčiai ar mažaturčiai ir siekdami praturtėti keliaudavo į naujas žemes.[1]
Daugelis konkistadorų žiauriai išnaudojo ir naikino Pietų, Centrinės ir Šiaurės Amerikos pietinės dalies vietos gyventojus (indėnus) ir jų kultūrą.
Garsiausi konkistadorai:
- Ernanas Kortesas – užkariavo Meksiką, sunaikino actekų valstybę
- Fransiskas Pisaras – užkariavo Peru, sunaikino Inkų imperiją
- Diegas de Almagras – užkariavo Jukataną
- Vasco Núñez de Balboa – užkariavo Centrinę Ameriką
- Pedras Alvaresas Kabralis – užkariavo Braziliją
- Pedro de Valdivia – užkariavo Čilę
- Diego Velázquez de Cuéllar – užkariavo Kubą
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Konkistadorai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 494 psl.