Branduolinė jėgainė

1942 m. gruodžio 2 d. vadovaujant Enrico Fermi Čikagoje (JAV) buvo paleistas pirmasis pasaulyje branduolinis reaktorius Chicago Pile-1. Šis eksperimentas buvo dalis Manheteno projekto. Tiesa, savęs palaikančios grandininės branduolinės reakcijos demonstravimas truko tik 33 minutes, kol reaktorius pasiekė kritinę situaciją, ir buvo sustabdytas.

Pirmoji eksperimentinė branduolinė jėgainė EBR-I, gaminusi elektrą, buvo paleista 1951 m. gruodžio 20 d. dykumoje Aidaho valstijoje, JAV. Tuo metu ji gamino tiek energijos, jog pakako uždegti keturioms 200 vatų lemputėms. Liepos 17 d. 1955 m. Arco miestas tapo pirmuoju JAV apšviestu elektra, gaminta iš branduolinės energijos.

Pirmą komercinę jėgainę 1954 m. birželio 27 d. Obninske pastatė Tarybų Sąjunga. Obninsko branduolinė jėgainė gamino apie 5 megavatus elektros energijos ir 10 metų buvo vienintelė tokio tipo elektrinė visoje Tarybų Sąjungoje.

Branduoliniuose reaktoriuose vykstant branduolių dalijimosi reakcijai, išsiskyrusi šiluminė energija šilumnešiu tiesiogiai arba per šilumokaičius perduodama elektrinės turbinoms. Tiesioginio perdavimo atveju branduolinis reaktorius turi vieną šilumnešio cirkuliacijos kontūrą, perduodant energiją per šilumokaičius – du arba tris kontūrus. Branduolinės reakcijos metu išsiskyrusi šiluminė energija yra paverčiama elektros energija. Branduoliniuose reaktoriuose įrengiama biologinės apsaugos, valdymo, avarinio aušinimo, energijos generavimo ir tankio pasiskirstymo kontrolės, kanalų aušinimo ir sandarumo, vandens debito kontrolės ir reguliavimo, kuro elementų sandarinimo kontrolės sistemos.^[1]

Lietuvoje nuo 1983 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. veikė Ignalinos atominė elektrinė, turėjusi du didžiausius pasaulyje reaktorius. Per 26 eksploatavimo metus Ignalinos AE pagaminta 307,9 milijardų kilovatvalandžių elektros energijos.

• Ignalinos atominės elektrinės projektas

Šis straipsnis apie branduolinę fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.