Nigerija

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos istorija.

Apie ikikolonijinę Šiaurės Nigerijos istoriją: Sahelio civilizacija, Hausų valstybės, Kanem-Bornu

Apie ikikolonijinę Pietų Nigerijos istoriją: Benino civilizacija

Dabartinė Nigerija kaip politinis vienetas susiformavo tik XX a. pradžioje, britams sujungus į vieną vienetą keletą skirtingų protektoratų. Iki tol Nigerijos istorija buvo atskirų civilizacijų ir valstybių istorija. Šiaurės Nigerija ir Pietų Nigerija, pasižyminčios skirtingomis geografinėmis ir kultūrinėmis savybėmis, vystėsi atskirai.

Šiaurės Nigerijoje pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje suklestėjo Sahelio civilizacija. Čia radosi daug Hausų valstybių, kurios vykdė prekybą su Šiaurės Afrika, ir tuo pačiu introdukavo islamą, kuris yra vyraujanti religija šiaurės Nigerijoje ir dabar. Į rytus nuo Hausų, dabartinėje šiaurės rytų Nigerijoje klestėjo Kanemo ir Bornu valstybės. XVIII a. šioje teritorijoje susikūrė Fulbių imperija.

Pietų Nigerijoje II mūsų eros tūkstantmetyje suklestėjo Benino civilizacija. Jos atstovai jorubai, igbai, biniai išvystė aukštą bronzos liejimo techniką ir sukūrė klestinčias teokratines valstybes. Jų kultūra buvo nešama į vakarus, į dabartinio Benino, Togo, Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto teritorijas. Nuo XV a. Benino civilizacijos tautos aktyviai prekiavo su europiečiais, perimdamos iš jų daug technikos pasiekimų, krikščionybę ir aktyviai įsijungdamos į vergų prekybą.

Europos tautos pirmiausia kūrėsi Gvinėjos įlankos pakrantėse, todėl nuo XV a. bendravo su Benino civilizacijos tautomis. Jos statė savo fortus. Nuo XIX a., uždraudus vergų prekybą, europiečius ėmė dominti teritorijos, todėl britai čia pradėjo savo užkariavimus. Per visą XIX a. jie vieną po kitos pajungė visas Nigerijos tautas, tokiu būdu sukurdami dabartinės Nigerijos teritoriją.

1960 m. Nigerija iškovojo nepriklausomybę, tačiau jai teko sukurti bendrą šalies identitetą, kadangi dėl skirtingos istorijos atskiros tautos gana sunkiai sugyvena tarpusavyje. 1967–1970 m. Nigerijoje kilo pilietinis karas, po kurio sekė karinės diktatūros (1966–1979 m. ir 1983–1999 m.) ir demokratiškai išrinktos civilių valdomos vyriausybės. Galop 1999 m. prezidento rinkimuose buvo pasiekta stabili demokratija. 2015 m. rinkimuose pirmąkart šalies istorijoje pralaimėjo pareigas einantis šalies prezidentas.^[14]

Ypač dideli nesutarimai egzistuoja tarp šiaurės Nigerijos hausų, Pietų Nigerijos jorubų ir igbų. Pastarieji puoselėja separatistines nuotaikas ir vienu metu buvo sukūrę atskirą valstybę Biafrą.

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos politinė sistema.

Nigerija – federalinė respublika. Šalies galva ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Jis renkamas visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai (gali būti perrinktas kitai kadencijai). Vykdomąją valdžią taip pat atlieka Federalinė Vykdomoji Taryba. Įstatymų leidžiamąją valdžią atlieka dviejų rūmų parlamentas. Jį sudaro Senatas (109 nariai, renkami po 3 iš kiekvienos valstijos ir 1 iš sostinės, renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose) ir Atstovų Rūmai (346 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai).

Kaip ir daugelyje Afrikos šalių, Nigerijoje klesti korupcija. Apskaičiuota, kad 1960-2012 m. laikotarpiu Nigerija dėl korupcijos neteko daugiau nei 400 mlrd. JAV dolerių.^[15] Dažni konfliktai tarp atskirų etninių grupių. Dėl kultūrinės šalies įvairovės galioja kelios teisinės sistemos: angloamerikiečių teisė, paprotinė teisė, šariatas (šiaurinėse valstijose, kur dominuoja islamas).

Pagrindiniai straipsniai – Nigerijos užsienio politika ir Lietuvos ir Nigerijos santykiai.

Nuo pat nepriklausomybės iškovojimo 1960 m., Nigerija užsienio politikoje daugiausiai dėmesio skyrė Afrikos vienybės idėjai.^[16] Viena iš afrocentrinės užsienio politikos išimčių buvo glaudūs Nigerijos santykiai su Izraeliu XX a. septintajame dešimtmetyje. Izraelis sponsoriavo ir padėjo pastatyti Nigerijai parlamento pastatus.^[17] Nemažai išbandymų užsienio politikoje teko šaliai susivienijus po pilietinio karo. Nigerija rėmė judėjimus prieš baltųjų mažumų vyriausybes pietinėje Afrikoje, Afrikos nacionalinį kongresą, laikydamasi griežtos pozicijos apartheidinės Pietų Afrikos vyriausybės atžvilgiu. Nigerija buvo Afrikos vienybės organizacijos (dabar vadinamos Afrikos Sąjunga) steigėja. Turi didžiulę įtaką Vakarų Afrikoje ir Afrikoje apskritai.

Netrukus po nepriklausomybės paskelbimo, Jungtinių Tautų prašoma, Nigerija išsiuntė savo karius į Kongą, kur buvo įsiliepsnoję politiniai neramumai. Aštuntajame dešimtmetyje Nigerija taip pat rėmė keletą panafrikietiškų ir už savivaldą kovojančių judėjimų, tarp jų Angolos išsivadavimo liaudies judėjimą Angoloje, SWAPO judėjimą Namibijoje, teikė pagalbą opozicijai Mozambike ir Rodezijoje, kurios tuo metu buvo valdomos baltųjų mažumos vyriausybių. Nigerija taip pat yra Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Tautų Sandraugos narė. Iš pastarosios buvo laikinai pašalinta 1995 m., šalį valdant Abačos režimui.

Nuo 2000 m. eksponentiškai augo Kinijos ir Nigerijos prekybiniai santykiai. Tarp 2000 ir 2016 m. dvišalė prekyba išaugo daugiau nei 10 mlrd. dolerių.^[18] Vis dėlto tai išaugo į problemą, nes į Nigeriją iš Kinijos importuojama dešimtkart daugiau nei iš Nigerijos eksportuojama į Kiniją.^[19] Dėl to Nigerijos ekonomika tampa per daug priklausoma nuo pigaus importo, kad išsilaikytų vietinė produkcija, o tai lemia Nigerijos pramonės smukimą.^[20]

Lietuvos ir Nigerijos dvišaliai santykiai siekia 1992 m. lapkričio 10 d., kai Nigerija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, nors diplomatiniai santykiai užmegzti vėliau - 2001 m. sausio 17 d.

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą Nigerija 2022 m. vasario 24 d. paprašė perkelti šalies ambasadą iš Ukrainos į Lietuvą, į ką Lietuvos užsienio reikalų ministerija sureagavo teigiamai. Tų pačių metų birželio 21 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su į Lietuvą persikėlusiu Nigerijos ambasadoriumi Šinajumi Fatajumi Alege.^[21]

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos ginkluotosios pajėgos.

 

Nigerijos ginkluotąsias pajėgas sudaro Nigerijos sausumos armija, Nigerijos karinis jūrų laivynas ir Nigerijos karinės oro pajėgos. Nigerijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, šias pareigas įgyvendinantis per Gynybos ministeriją, kuri savo ruožtu yra atsakinga už kariuomenės ir jos personalo valdymą. „Global Firepower“ duomenimis, Nigerijos ginkluotosios pajėgos yra ketvirtos pagal pajėgumus Afrikoje ir užima 35 vietą tarp visų pasaulio valstybių.^[22]

Šiandien Nigerijos ginkluotosios pajėgos susiduria su daugybe vidaus iššūkių, kurie ir toliau kenkia stabilumui Nigerijoje ir visame regione. Kai kurios iš šių grėsmių apima nuo 2009 m. liepos besitęsiančius džihadistų sukilėlių grupuotės Boko Haram veiksmus šiaurės rytų Nigerijoje. Taip pat Nigerijos ginkluotios pajėgos dalyvauja ilgalaikėje kovos su piratavimu Nigerio deltoje kampanijoje, keliančioje rimtą grėsmę gyvybiškai svarbiai šalies naftos pramonei, sudarančiai 40 % Nigerijos eksporto ir 85 % vyriausybės pajamų.^[23][24] Padėtį apsunkina didžiulė korupcija, silpninanti Nigerijos kariuomenės gebėjimą atremti vidaus saugumo grėsmes, nes sudaro gerąs sąlygas sukilėlių ir teroristų grupuotėms veikti.^[25][26]

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos valstijos.

Nigerija padalinta į 36 valstijas ir vieną Federalinę sostinės teritoriją. Jų smulkesni padaliniai yra 774 Vietines vyriausybinės teritorijos (LGA). Kai kurios valstijos yra suformuotos senųjų čia egzistavusių valstybių (emyratų) pagrindu, kurių kai kurios dar yra išlaikę vietines valdovų dinastijas.

 

Valstijų sąrašas:

Nigerijoje yra 6 miestai su daugiau nei 1 mln. gyventojų: Lagosas, Kanas, Ibadanas, Kaduna, Port Harkortas, ir Beninas. Lagosas yra didžiausias miestas visoje Afrikoje piečiau Sacharos.

 

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos geografija.

Nigerija yra Vakarų Afrikoje, šalia Gvinėjos įlankos. Nigerijos plotas – 923 768 km² ir yra 32 iš didžiausių šalių (po Tanzanijos). Jos dydis panašus į Venesuelos, maždaug kaip du Kalifornijos plotai. Nigerija turi 4047 km sieną, kuri eina su Beninu (773 km), Nigeriu (1497 km), Čadu (87 km), Kamerūnu (1690 km), ir turi kranto liniją apie 853 km.

Nigerijos kraštovaizdis yra įvairus. Paplūdimiai, drėgnieji atogrąžų miškai, dykumos. Aukščiausias Nigerijos taškas – Čapal Vadis (2419 m).

Nigerijos pagrindinės upės yra Nigeris ir Benuė, kurios įteka į Nigerio deltą, vieną didžiausių pasaulio upių deltų.

Nigerija taip pat yra svarbus centras bioįvairovėje. Manoma, kad plotai, supantys Kalabarą, Kroso upę pasižymi didžiausia drugių įvairove.

Nigerija labiausiai išsiplečiantis topografinis regionas Nigerio ir Benuė upių slėniuose (kurie sujungia vienas į kitą ir sudaro "Y" formą). Į pietvakarius nuo Nigerio yra „tvirtas“ plokščiakalnis, o į pietryčius nuo Benuė kalvos ir kalnai yra visas kelias iki sienos su Kamerūnu. Pakrantės lyguma yra tiek pietvakariuose, tiek pietryčiuose.

Nigerija dalijama į 3 klimato sritis: tolimuosius pietus, tolimąją šiaurę ir likusį šalies plotą. Toli pietuose yra tropinių miškų sritis, kur metinis kritulių kiekis yra nuo 60 iki 80 cm per metus. Šiaurėje yra apibrėžiama beveik dykuma panašaus klimato, kur kritulių iškrenta mažiau nei 20 cm per metus. Likusioje šalies dalyje būdinga savana, kurioje kritulių iškrenta nuo 20 iki 60 cm per metus.

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos ekonomika.

Nigerijos ekonomika priklausoma nuo naftos, nors yra gamtinių dujų ir mineralų (alavo, švino, cinko, asbesto, mangano, urano, boksito) telkinių. Daugiau nei trečdalis BVP sukuriama žemės ūkio sektoriuje (auginamos aliejinės palmės, sorgai, soros, medvilnė, kakavmedžiai). Naftos perdirbimo, tekstilės, maisto, automobilių, medienos apdirbimo pramonė. Svarbi ūkio šaka šalies pietuose – žvejyba. Pagrindiniai prekybos partneriai: JAV, Kinija, Brazilija, Jungtinė Karalystė, Ispanija.

 

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos demografija.

Nigerija – gausiausiai gyvenama valstybė Afrikoje. Čia gyvena daugiau kaip 170 mln. gyventojų. 51,7 % gyvena kaimuose, 48,3 % – miestuose. Šalis gyvenama tankiai: vidutinis gyventojų tankumas 145 žm./km². Tankiausiai gyvenamos pietinės valstijos, ypač Nigerio delta (Anambroje 863 žm./km², Imo 712 žm./km², Akva Ibome 554 žm./km²), rečiausiai gyvenami rytai ir šiaurės rytai (Taraboje 42 žm./km²).

Šalyje labai didelė etninė įvairovė. Gausiausios tautos: hausai ir fulanai 29 %, jorubai 21 %, igbai 18 %, idžavai 10 %, kanuriai 4 %, ibibijai 4 %, tijai 2 %. Iš viso gyvena ~250 tautų ir genčių. 2018 m. skaičiavimais, šalyje dominuoja musulmonai (53,5%, daugiausiai šiaurėje) ir krikščionys (45,9% Christian, iš jų 10,6% Romos katalikai ir 35,3% kitų denominacijų krikščionys (anglikonai, baptistai, kiti protestantai). Vietinių tradicinių religijų išpažinėjai sudaro 0,6%.^[27]

Nigerijoje kalbama > 500 kalbų. Valstybinė oficialioji kalba yra anglų, paplitusios Nigerio-Kongo grupės kalbos – jorubų, igbų, hausų bei Nilo-Sacharos grupės kanurių kalba.

Nigerijoje gyvenimo sąlygos ir medicininis aptarnavimas prastos kokybės. Vidutinė gyvenimo trukmė 2022 m. - 61 metai.^[28] Paplitęs ŽIV (nors kur kas mažesniais mastais nei pietų ar rytų Afrikoje), maliarija, cholera, miegligė.

Švietimo politiką Nigerijoje prižiūri Nigerijos švietimo ministerija. Švietimo sistemą sudaro darželiai, pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir aukštosios mokyklos. 68% Nigerijos gyventojų yra raštingi. Šis procentas stipriai skiriasi, priklausomai nuo lyties - daugiau raštingų vyrų (75,7%) nei moterų (60,6%).^[29]

Nigerijoje mokslas nemokamas ir remiamas vyriausybės, tačiau nė vienai amžiaus grupei nėra privalomas. Šalyje veikia 138 universitetai, iš kurių 40 federaliniai, 39 valstybiniai ir 59 privatūs. Nigerijoje pagal Globalų inovacijų indeksą 2021 m. buvo 118 pasaulyje, keturiomis pozicijomis žemiau nei 2019 m.^{[30][31][32][33]} Lagoso universitetas yra laikomas geriausiu šalyje.

 

Pagrindinis straipsnis – Nigerijos kultūra.

Dėl didelės etninės įvairovės Nigerijoje nėra vieningos kultūros: šiaurėje dominuoja islamiška hausų/fulanių kultūra, o pietinėje šalies dalyje neatsiejamai susimaišę vietinių afrikietiškų religijų ir krikščionybės tradicijos. Pietryčiuose dominuojanti grupė yra igbai (prie jų šliejasi ibibijai ir idžai), pietvakariuose – jorubai.

Musulmoniškoje šiaurinėje šalies dalyje nuo seno būdinga Sahelio virtuvė, kur svarbiausias angliavandenių šaltinis yra ryžiai, sorgas, sora, o pietinėje būdinga Gvinėjos įlankos virtuvė, kur maistui vartojamas jamsas, valgomoji kolokazija, valgomasis manijokas.

Pagrindinė sporto šaka – futbolas. Šalies nacionalinė rinktinė yra viena pajėgiausių žemyne, o jos futbolininkai rungtyniauja garsiuose pasaulio klubuose. Taip pat žaidžiamas krepšinis (nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė 2015 m. tapo žemyno čempione, nacionalinė moterų krepšinio rinktinė - net penkis kartus), yra talentingų boksininkų, lengvaatlečių.

Beveik visa literatūra rašoma anglų kalba. Nigerija garsi savo rašytojais Voliu Sojinka (1986 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija), Činua Ačebe, Benu Okriu, Čimanda Ngozi Adičije, Kenu Saro-Viva. Į lietuvių kalbą išversta Činua Ačebės, Amoso Tutuolo ir Sipriano Ekvensio kūrinių.^[34]

Nigerijos kino filmų pramonė vadinama Nolivudu ir savo dydžiu nusileidžia tik Bolivudui. Daugiausia kino studijų įsikūrusios Lagose, Kane ir Enugu bei sudaro reikšmingą dalį šių miestų ekonomikose.

Daugelis XX a. pab. Nigerijos muzikantų, tokių kaip Fela Kuti, į afroamerikietišką džiazą ir soulą įmaišė įvairios vietinės muzikos kultūrinius elementus, taip duodami pradžią afrobito muzikiniam žanrui, kuris savo ruožtu padarė įtaką hiphopo muzikai.^[35] Taip pat iš Nigerijos kilusi JuJu žanro muzika - jai būdingas tradicinės jorubų tautinės muzikos substratas. Šį žanrą išgarsino atlikėjas Kingas Sani Adė. 2008 m. lapkritį Nigerijos muzikos scena sulaukė tarptautinio dėmesio, kai žinomas muzikos kanalas MTV surengė pirmąjį žemyne Afrikos muzikos apdovanojimų šou Abudžoje.^[36]

• Nigerija tarp faktų ir asmeninės patirties (sud. Raimonda Iškauskaitė, Egdūnas Račius). – Vilnius: Kronta, 2010. – 152 p.: iliustr. – ISBN 978-609-401-073-6

Vikiteka: Nigerija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

 

Laisvajame žodyne yra terminas Nigerija

Nigerija – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• Nigerijos vyriausybės svetainė
• CŽV informacija Archyvuota kopija 2020-08-31 iš Wayback Machine projekto.
• Informacinis portalas