Atėnė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Atėnė (gr. Ἀθηνᾶ arba Ἀθήνη, dar žinoma kaip Paladė Atėnė) graikų mitologijoje – išminties, strategijos ir karo deivė. Vėliau meno, amatų, mokslo globėja. Ji – Dzeuso ir Mėtidės duktė. Romėnų mitologijoje Atėnės atitikmuo yra Minerva.
Gimimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie Atėnės gimimą yra keletas versijų. Pagal vieną iš jų Atėnė yra Dzeuso ir Mėtidės duktė. Iškart po sugulimo su ja Dzeusas išsigando, nes buvo išpranašauta, kad Metidė susilauks už jį galingesnių vaikų. Dėl to jis Metidę pavertęs muse ir prarijęs. Kai Dzeusui po kažkiek laiko ėmė siaubingai skaudėti galvą, jis Hefaistui įsakė ją suskaldyti. Netrukus iš jo praskeltos galvos, su kovos šauksmu ir kratydama ietį, išsiveržė Atėnė, kad net dangus ir motina žemė sudrebėjo. Jūros sujudo ir pasišiaušė purpurinėmis bangomis. Visas Olimpas pašiurpo nuo tamsiaakės deivės galios.
Kultas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atėnė kaip dievybė, dar prieš ateinant į graikų mitologijos panteoną, jau buvo garbinama Egėjo jūros šalių gyventojų. Jos vardo kilmė yra kildinama dar iki graikiškojo varianto ir tikroji reikšmė yra nežinoma. Pagal padavimą ginče dėl teisės suteikti miestui vardą nugalėjusi Poseidoną ir Atėnai gavo savo vardą. Atėnė buvo laikoma Atėnų miesto globėja, čia Atėnės kultas buvo valstybinis. Savo populiarumu net varžėsi su Dzeuso kultu. Jos garbei mieste buvo pastatyta šventykla.
Buvo laikoma valstybės įkūrėja, kariško vežimo ir laivo išradėja. Išmokė graikus verpimo, audimo ir kulinarijos paslapčių. Be to Atėnė įsteigė įstatymus ir Areopagą – aukščiausią teismą Atėnuose.
Mitai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atėnė globėjiškai padėdavo tik teisingiems kariams. Ji gelbėjo Prometėją ir Heraklį, taip pat globojo argonautus, Odisėją, Achilą ir Persėją.
Pagal mitą Medūza iš pradžių buvusi graži moteris. Poseidonas ją išprievartavo Atėnės šventykloje. Sužinojusi šventyklos išniekinimo įvykį, Atėnė bausdama pakeitė Medūzą, kad jos išvaizda atitiktų jos seserų gorgonių. Medūzos plaukai pavirto gyvatėmis ir nuo jos žvilgsnio visi gyvieji pavirsdavo akmeniu. Ji buvo ištremta už Hiperborėjos žemių. Kai Persėjas nugalėjo gorgonę Medūzą, jos galvą atsidėkodamas padovanojo Atėnei, kuri, ja papuošė savo skydą.
Mite apie Arachnę, moteris vardu Arachnė gyrėsi esanti geriausia audėja, geresnė net už deivę Atėnę. Atėnė jai pasirodžiusi apsimetusi sene ir liepusi gailėtis dėl savo poelgio, bet ši vietoje to metusi iššūkį pačiai Atėnei. Tada Atėnė priėmusi iššūkį ir laimėjusi varžybas. Arachnė slegiama kaltės ir apmaudo mėginusi nusižudyti, bet Atėnė pavertė ją voru.