Erotas

Apie asteroidą žr. Erotas (asteroidas).

Erotas (gr. Ἔρως, Eros) – graikų mitologijoje meilės, vaisingumo, geismo dievas, Chaoso sūnus.^[1] Erotą atitinkąs romėnų Kupidonas ('geismas'), taip pat žinomas kaip Amūras ('meilė'). Jis dažnai siejamas su Afrodite. Jis yra panašus į Dionisą, kartais siejamas su Eleuterėju (Eleutherios 'išlaisvintojas'). Eroto mylimoji – Psichė (žr. Erotas ir Psichė).

Eroto kilmės teorijos yra dvi:

1. Pagal Hesiodą, jis yra vienas pirmųjų dievų, kurie atsirado iš Chaoso. Dievybė, kuri kontroliuoja ne tik meilę, geismą, bet ir kūrimą. Erotas buvo taip pat pirmasis gimęs šviesos dievas, taip subalansuodamas tvarką kosmose. Pagal Hesiodo Teogoniją, garsųjį graikų pasaulio sukūrimo mitą, Erotas atsirado iš Chaoso kartu su Gaja (Žeme) ir Tartaru (Požemio pasauliu). Pagal Aristofano pjesę „Paukščiai“, jis išsirito iš kiaušinio, kurį padėjo Naktis pastojusi nuo Tamsos. Eleusino „Misterijose“ jis buvo garbinamas kaip Protogonas, pirmagimis.
2. Vėliau Antikoje Erotas yra Afroditės ir Arėjo arba Hefaisto sūnus, arba Poro ir Penijos, arba Iridės ir Zefyro. Šis Erotas yra Afroditės pagalbininkas, valdantis pirmykštę meilės jėgą ir nukreipiantis ją į mirtinguosius. Jo vaidmuo – sujungti „Meilę“ su „Karu“ arba „Ugnimi“. Kai kuriuose mituose jis vaizduojamas kaip žaismingas, dažnai sukeliantis bėdų dievams ir mirtingiesiems; kituose mituose jis protingai valdo savo galią, kartais nevykdydamas savo motinos Afroditės ir kitų dievų norų manipuliuoti mirtingųjų gyvenimais. Kai kuriose versijose jis turi brolius: Anterą – netrokštamos meilės įkūnijimą, ir Himerą – geismo ir aistros personifikaciją

Erotas mene dažniausiai yra vaizduojamas kaip sparnuotas mažas berniukas arba kūdikis su savo nedideliu lanku ir strėlėmis rankose. Jis turi dviejų rūšių strėles: auksines su balandžio plunksnomis, kurios sukelia meilę, ir kitas geležines su pelėdos plunksnomis, kurios sukelia abejingumą. Poetė Sapfo aprašė jį kaip „saldžiai kartų“ ir „žiaurų“ savo aukoms, jis taip pat yra apibūdinamas kaip nesąžiningas, išdykęs ir charizmatiškas. Pagal senovinį identifikavimą su Protogonu ir Faniu (Phanes), jis yra pagražintai vaizduojamas kaip bulius, gyvatė, liūtas, ir su avino galva.

Erotas ne visada buvo suvokiamas kaip vaikas, tai daugiau dėl Kupidono atvaizdu paremtos romėnų tikėjimo sistemos įtakos. Graikų religijoje jis buvo jaunuolis, paauglys, o tai – visiška priešingybė vaikui vystykluose.

Ž • A • R Graikų mitologija Pirmapradžiai dievai Anankė Chaosas Chronas Erebas Erotas Eteris Fanas Fusis Gaja Hemera Hidras Niktė Nesojos Okeanas Pontas Talasa Tartaras Tetidė Tesidė Uranas Titanai Pradiniai Febė Hiperionas Japetas Krejas Kronas Kojas Mnemosinė Rėja Okeanas Temidė Tėja Tetija Vaikai Atlantas Epimetėjas Prometėjas Menotėjas Metidė Leto Helijas Selenė Eos Astraja Asterija Olimpo dievai Afroditė Apolonas Arėjas Artemidė Atėnė Demetra Dionisas Dzeusas Hadas Hefaistas Hera Hermis Hestija Poseidonas Kiti žymesni dievai Asklepijas Eolas Glaukas Hekatė Helijas Hipnas Morfėjus Nemezidė Nerėjas Nikė Panas Tanatas Didvyriai Agamemnonas Achilas Edipas Hektoras Heraklis Jasonas Odisėjas Persėjas Tesėjas Mitinės būtybės Charibdė Chimera Cerberis Diomedo žirgai Echidna Empusa Feniksas Gigantai Gerijonas Gorgonės Harpijos Hekatonkheirai Kentaurai Kiklopai Lernos hidra Kampė Sirenos Scilė Sfinksas Pegasas Tifonas Mūzos Aoidė Erata Euterpė Kaliopė Klėjo Meletė Melpomenė Mnemosinė Polymnija Talėja Terpsichorė Uranija Nimfos Rūšys Driadės Hajadės Hamadriadės Hesperidės Lampadės Nereidės Najadės Okeanidės Oreadės Plejadės Žymiausios Amfitritė Azija Dafnė Tetidė Amaltėja Kalista Kita Argonautika Heraklio žygiai Odisėja Pusdieviai Trojos karas Kategorija