[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Gluosninė kreivabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pleurotus ostreatus
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus)
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Šalmabudiniai
( Mycenaceae)
Gentis: Kreivabudė
( Pleurotus)
Rūšis: Gluosninė kreivabudė
( Pleurotus ostreatus)
Index Fungorum

Gluosninė kreivabudė (lot. Pleurotus ostreatus) – šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos, kreivabudžių (Pleurotus) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Miškai, parkai, pakelės, sodybos, ant negyvų, rečiau gyvų lapuočių.

  • Augimo laikas

Vasara, ypač ruduo, net pavasaris, šilta žiema.

  • Pagrindiniai požymiai

Juodai pilka kepurėlė, kotas baltas, šoninis arba ekscentrinis.

Vaisiakūniai vidutiniai, dideli. Kepurėlė 5–12 (15) cm skersmens, vėduokliška, pusiau apvali, sena – paplokščia, mėsinga, paviršius lygus, pelenų, šiferio pilkumo, pilka, gelsvai pillka, juodai pilka, violetinio atspalvio. Lakšteliai balti, seni – gelsvai pilki, platūs, resvi, toli nuaugtiniai, pakraštėliai nedantyti. Kotas 1–5×0,5–2,5 cm, ekscentrinis arba šoninis, kietas, baltas, gelsvas, gelsvai rusvas, plaušuotas. Trama neplona, balta, minkšta, sultinga, nekarti, miltų kvapo. Sporos 8–12×3–4 μm.

Būdingi požymiai: vėduoklės formos vaisiakūniai, lakšteliai nedantyti.

Auga pavieniui, grupelėmis, kolonijomis. Vertingas valgomas grybas, daugelyje šalių (ir Lietuvoje) auginamas dirbtiniu būdu. Domisi medikai.

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 195 psl.