Vilks Baris
Vilks Baris (t. p. Vilks Baras, Vilksbaras, angl. Wilkes-Barre) – miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pensilvanijoje, prie Saskvehanos upės; Luzerno apygardos centras. Sudaro aglomeraciją su Skrantonu ir kitais apylinkių miestais (aglomeracijoje 0,56 mln. gyventojų). Pramonės centras (mašinų gamyba, tekstilės, siuvimo, odos, metalo apdirbimo, chemijos, maisto, statybinių medžiagų). Apylinkėse yra Vilks Bario–Skrantono tarptautinis oro uostas. Veikia Vilkso, Mizerikordijos universitetai, keletas koledžų.
| Vilks Baris Wilkes-Barre | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
|
| Valstija |  Pensilvanija
|
| Apygarda | Luzerno apygarda |
| Įkūrimo data | 1769 m. |
| Gyventojų | 41 498 |
| Plotas | 18,9 km² |
| Tankumas | 2 196 žm./km² |
 Vikiteka |
Vilks Baris |
2010 m. 79,2 % Vilks Bario gyventojų buvo baltieji, 10,9 % – afroamerikiečiai, 2,9 % – mišrios kilmės, 1,4 % – azijiečiai.
Istorija
redaguotiVilks Barį europiečiai lenapių žemėse įkūrė 1769 m. Vilks Barį 1778 m,. nusiaubė gaisras. Gyvenvietė sparčiai augti ėmė XIX a. pr., apylinkėse radus didelius antracito telkinius. Suklestėjo metalurgijos, metalo apdirbimo pramonė, į miestą plūdo imigrantai (lenkai, vokiečiai, airiai, valai, italai, slovakai, rusai, lietuviai ir kt.). 1871 m. Vilks Bariui suteiktas miesto statusas. Apie 1930 m. čia gyveno virš 80 tūkst. žmonių. Nuo XX a. vid. pramonės reikšmė sumažėjo, o XX a. antrojoje pusėje uždarytos visos anglies kasyklos.
Lietuviai
redaguotiVilks Baris buvo svarbus lietuvių išeivijos centras. Lietuviai čia ėmė kurtis nuo XIX a. antrosios pusės: 1982 m. jų būta ~600, 1914 m. – ~4300, 1980 m. – mažiau nei 2000. XXI a. pr. lietuvių kilmės žmonės sudarė ~9 % Vilks Bario gyventojų. Vilks Bario lietuviai buvo įsteigę savišvietos kuopas ir draugijas, turėjo chorą „Aidas“.[1]
Dar XIX a. pab. įsteigtos Švč.Trejybės, Šv.Mykolo, Šv.Jurgio draugijos ir „Algirdo draugystės“ organizacija. 1906 m. susirinkę delegatai įkūrė Amerikos lietuvių Romos katalikų federaciją. Kurį laiką mieste veikė Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje centras, nuo 1930 m. leidžiamas laikraštis „Garsas“. Veiklą vystė Amerikos lietuvių darbininkų lietratūros draugijos ir Susivienijimo lietuvių Amerikoje kopos, draugija „Daina“ ir Moterų apšvietos klubas. 1909–1912 m. spausdintas seniausias lietuvių dienraštis „Draugas“.[2] Vilks Bare vargonininkais ir chorvedžiais darbavosi Petras Karašauskas, Mamertas Karbauskas, Juozas Žilevičius, Jonas Šaučiūnas, Vaclovas Romanas-Ramanauskas. Čia paskutinius savo gyvenimo metus praleido buvęs kunigas, o vėliau gydytojo praktiką mieste turėjęs Antanas Varnagiris. Miesto koledže kurį laiką profesoriavo Bronis Kaslas.
Pirmąją tautišką parapiją įkūrė gretimame Plimute klebonavęs kun. Aleksandras Burba. 1893 m. iškilo lietuviška Švč. Trejybės bažnyčia (1911 m. pašventintas naujas neogotikinis pastatas). Pamaldoms kun. A.Burba atvykdavo iš Plimuto, vėliau klebonais tarnavo vietiniai kunigai: Mykolas Šedvydis, Antanas Kaupas, Jonas Balsevičius, J.Martin (airis), Adomas Lopatto, Aleksandras Šulinskas, dr.Vincentas Vizgirda, Jonas Šupšinskas, Pankracas B. Paukštis ir kt. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Švč.Trejybės parapija įsigijo sklypų kapinėms, taip pat buvo nupirkti 1728 balsų „Tellers Kent“ firmos vargonai ir marmurinis altorius.[3]
Žymūs žmonės
redaguoti- Deividas Josefas Bohmas (1917–1992) – vienas žymiausių XX a. fizikos teoretikų
- William Daniel Phillips (g. 1948 m.) – Nobelio fizikos premijos laureatas
- Darata Zdaniūtė–Murelienė–Baltrušaitė (g. 1913 m.) – chorvedė ir kompozitorė
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vilks Baris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 253 psl.
- ↑ Wilkes-Barre (Vilks Baras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. XXV t., 509 psl.
- ↑ Švenčiausios Trejybės Parapijos istorija (Wilkes-Barre) Archyvuota kopija 2017-12-29 iš Wayback Machine projekto.