Vilks Baris

Vilks Baris Wilkes-Barre
Vilks Bario senamiestis
Vilks Baris 41°14′40″ š. pl. 75°52′40″ v. ilg. / 41.24444°š. pl. 75.87778°r. ilg. / 41.24444; 75.87778 (Vilks Baris)
Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija	Pensilvanija
Apygarda	Luzerno apygarda
Įkūrimo data	1769 m.
Gyventojų (2010)	41 498
Plotas	18,9 km²
Tankumas (2010)	2 196 žm./km²
Vikiteka	Vilks Baris

Vilks Baris (t. p. Vilks Baras, Vilksbaras, angl. Wilkes-Barre) – miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pensilvanijoje, prie Saskvehanos upės; Luzerno apygardos centras. Sudaro aglomeraciją su Skrantonu ir kitais apylinkių miestais (aglomeracijoje 0,56 mln. gyventojų). Pramonės centras (mašinų gamyba, tekstilės, siuvimo, odos, metalo apdirbimo, chemijos, maisto, statybinių medžiagų). Apylinkėse yra Vilks Bario–Skrantono tarptautinis oro uostas. Veikia Vilkso, Mizerikordijos universitetai, keletas koledžų.

2010 m. 79,2 % Vilks Bario gyventojų buvo baltieji, 10,9 % – afroamerikiečiai, 2,9 % – mišrios kilmės, 1,4 % – azijiečiai.

Vilks Barį europiečiai lenapių žemėse įkūrė 1769 m. Vilks Barį 1778 m,. nusiaubė gaisras. Gyvenvietė sparčiai augti ėmė XIX a. pr., apylinkėse radus didelius antracito telkinius. Suklestėjo metalurgijos, metalo apdirbimo pramonė, į miestą plūdo imigrantai (lenkai, vokiečiai, airiai, valai, italai, slovakai, rusai, lietuviai ir kt.). 1871 m. Vilks Bariui suteiktas miesto statusas. Apie 1930 m. čia gyveno virš 80 tūkst. žmonių. Nuo XX a. vid. pramonės reikšmė sumažėjo, o XX a. antrojoje pusėje uždarytos visos anglies kasyklos.

Vilks Baris buvo svarbus lietuvių išeivijos centras. Lietuviai čia ėmė kurtis nuo XIX a. antrosios pusės: 1982 m. jų būta ~600, 1914 m. – ~4300, 1980 m. – mažiau nei 2000. XXI a. pr. lietuvių kilmės žmonės sudarė ~9 % Vilks Bario gyventojų. Vilks Bario lietuviai buvo įsteigę savišvietos kuopas ir draugijas, turėjo chorą „Aidas“.^[1]

Dar XIX a. pab. įsteigtos Švč.Trejybės, Šv.Mykolo, Šv.Jurgio draugijos ir „Algirdo draugystės“ organizacija. 1906 m. susirinkę delegatai įkūrė Amerikos lietuvių Romos katalikų federaciją. Kurį laiką mieste veikė Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje centras, nuo 1930 m. leidžiamas laikraštis „Garsas“. Veiklą vystė Amerikos lietuvių darbininkų lietratūros draugijos ir Susivienijimo lietuvių Amerikoje kopos, draugija „Daina“ ir Moterų apšvietos klubas. 1909–1912 m. spausdintas seniausias lietuvių dienraštis „Draugas“.^[2] Vilks Bare vargonininkais ir chorvedžiais darbavosi Petras Karašauskas, Mamertas Karbauskas, Juozas Žilevičius, Jonas Šaučiūnas, Vaclovas Romanas-Ramanauskas. Čia paskutinius savo gyvenimo metus praleido buvęs kunigas, o vėliau gydytojo praktiką mieste turėjęs Antanas Varnagiris. Miesto koledže kurį laiką profesoriavo Bronis Kaslas.

Pirmąją tautišką parapiją įkūrė gretimame Plimute klebonavęs kun. Aleksandras Burba. 1893 m. iškilo lietuviška Švč. Trejybės bažnyčia (1911 m. pašventintas naujas neogotikinis pastatas). Pamaldoms kun. A.Burba atvykdavo iš Plimuto, vėliau klebonais tarnavo vietiniai kunigai: Mykolas Šedvydis, Antanas Kaupas, Jonas Balsevičius, J.Martin (airis), Adomas Lopatto, Aleksandras Šulinskas, dr.Vincentas Vizgirda, Jonas Šupšinskas, Pankracas B. Paukštis ir kt. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Švč.Trejybės parapija įsigijo sklypų kapinėms, taip pat buvo nupirkti 1728 balsų „Tellers Kent“ firmos vargonai ir marmurinis altorius.^[3]

• Deividas Josefas Bohmas (1917–1992) – vienas žymiausių XX a. fizikos teoretikų
• William Daniel Phillips (g. 1948 m.) – Nobelio fizikos premijos laureatas
• Darata Zdaniūtė–Murelienė–Baltrušaitė (g. 1913 m.) – chorvedė ir kompozitorė