Pakimė

Pakimė Paquimé
Pakimės liekanos
Pakimė
Koordinatės	30°21′58″ š. pl. 107°56′50″ v. ilg. / 30.36611°š. pl. 107.94722°r. ilg. / 30.36611; 107.94722
Vieta	Čihuahua, Meksika
Regionas	Aridoamerika
Istorija
Pastatytas	XII a.
Sugriautas	XV a.
Laikotarpis	poklasikinis
Tauta	Mogoliono kultūra
Informacija
Žvalgytas	nuo XVI a.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Pakimė (isp. Paquimé) arba Kasas Grandes (Casas Grandes) − archeologinė sritis šiaurės vakarų Meksikoje, Čihuahua valstijoje, derlingame San Migelio upės slėnyje, 240 km į šiaurės vakarus nuo Čihuahua miesto, Kasas Grandes savivaldybėje.

Gyvenvietės slėnyje pradėjo kurtis tarp 1130−1300 m. Jos palaipsniui augo ir XIV a. susiformavo dideli miestai su platforminėmis šventyklomis, kelių aukštų pastatais, turgumis, žaidimu kamuoliu aikštėmis, vandentiekiu. Klestėjo amatai − rasta daug keramikos dirbinių, varinių varpelių ir ornamentų, papuošalų iš jūros moliuskų. Keramikos darbai gausiai ornamentuoti geometrinėmis figūromis. Iš visų Kasas Grandės regiono miestų didžiausias buvo būtent Pakimė. XV a. miestas buvo apleistas. Vietovė siejama su Mogoliono kultūra, kurios palikuonimis laikomi hopiai. 1562 m. griuvėsius rado keliautojas Fransiskas de Ibara.

Pakimės pastatai buvo statomi iš purvo ir žvyro. Be jau minėtų keramikos dirbinių, čia rastas į drobę susuktas geležinis meteoritas, raudonųjų arų, augintų ritualams, liekanos.

1998 m. Pakimė ir aplinkiniai Kasas Grandes regiono griuvėsiai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

• 
  Keramika
• 
  Keramika
• 
  Keramika

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje Šiaurės Meksika Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekasas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014) Vakarų Meksika Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016) Centras ir Įlanka Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018) Oachaka Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010) Jukatanas ir Čiapasas Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002) Nematerialusis Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)