Sarafanas

Sarafanas (rus. сарафан) – ilgas, paprastai berankovis drabužis, vilkimas ant palaidinės; rusų tautinio kostiumo dalis.

Žodis kildinamas iš persų sarāрā („garbės drabužis“), į rusų kalbą patekęs greičiausiai per tiurkus.^[1] Persijoje sarafanais vadinti ilgi, priekyje susegami chalatai, dėvimi nuotakų. Šio rūbo pirmtakas – plačiai senovės Eurazijoje tiek moterų, tiek vyrų vilkėti ilgi rūbai, pamušti kailiu.

Rusijoje pirmą kartą sarafanas paminėtas 1376 m. Nikono metraštyje. Pradžioje tai buvo turtingųjų vyrų rūbas – XIV a. sarafanais vilkėjo vaivados, Maskvos didieji kunigaikščiai. Nuo XVI a. tai ir per galvą užvelkamas ar per visą ilgį priekyje susagstomas moterų rūbas. Moterišku drabužiu galutinai tapo XVII amžiuje. Iki XVIII a. sarafanais vilkėjo kilmingos rusės, Petro I laikais – jau ir nekilmingos moterys, pirklių dukros, XIX a. – daugiausia Vidurio ir Šiaurės Rusijos, Pavolgio, Pauralės, Sibiro valstietės, kartais ir miestietės.^[2] Vėliau tapo rusių moterų tautinio kostiumo dalimi.

Seniausias buvo visiškai uždaras sarafanas, kai sulenktoje medžiagoje iškerpama skylė galvai, įdurai šonuose jungė priekį ir nugarą. Vėliau atsiranda susiaučiami sarafanai, priekyje iš 2 audinio gabalų, nugaroje iš 1. Šonuose sujungiami įdurais. Užsegimo juosta priekyje puošiama blizgančiais nėriniais, XIX a. viduryje juos pakeitė tamsiai geltonos spalvos juostelės. Tokie sarafanai puošti spalvotomis, pūstomis, kartais net kiaušinio dydžio sagomis. Stipriai platėjantis siluetas, ištisinės linijos pabrėžė moters figūrą. Vėlyvesnis „tiesaus“ arba „apvalaus“ silueto sarafanas. Juos siuvo iš kelių tiesių gabalų, viršuje stipriai suraukiant. Raukiniai prisiuvami prie juostelės ir prie jos pritaisomos petnešos. Apvalieji sarafanai galėjo būti siuvami iš dviejų vienodo ilgio audeklų arba iš dviejų ilgų priekyje ir trijų trumpų (iki liemens) nugaroje. Paprastai apvalieji sarafanai puošti prie apačios prisiuvant dvi tris nėrinių ar kaspinų juosteles. Sarafanai su juosmeniu, atėję į kaimą iš miesto. Iš esmės tai sijonas su pakeltu juosmeniu.

Iš sarafano buvo sprendžiama apie moterų visuomeninę padėtį. Šventiniai sarafanai buvo siuvami iš juodos alksnio ir ąžuolo žievėmis dažytos vilnonės medžiagos. Rūbo apačia būdavo apsiuvama dažniausiai raudonu vilnoniu namų darbo kaspinėliu, viršus – aksomo juostele. Kasdieniniai sarafanai – paprastesni; vėliau jie buvo siuvami iš lengvesnio medvilninio audinio (pvz., satino).

XVI–XVII a. sarafanus vilkėjo ir kilmingos LDK moterys. Jie būdavo siuvami iš brangiausių audinių, liemuo iš aksomo su perpetėmis ir aksominių juostų apvadais apačioje. Sarafanais taip pat vadinti ilgi berankoviai drabužiai, ~XII a. (po Kryžiaus žygių) paplitę Vakarų Europoje iš Rytų šalių.

Nuo XX a. pab. sarafanu vadinamas ilgas moteriškas – aukštas sijonas su petnešėlėmis.

Vikiteka: Sarafanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga