Medininkai
Kitos reikšmės – Medininkai (reikšmės).
| Medininkai | ||
|---|---|---|
| ||
  Medininkai |
||
| 54°32′13″š. pl. 25°38′49″r. ilg. / 54.537°š. pl. 25.647°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Medininkų seniūnija | |
| Gyventojų | 413 | |
 Vikiteka |
Medininkai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Мѣдники[2], lenk. Miedniki Królewskie | |
Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Vilniaus, 2 km nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, Medininkų seniūnaitija. Stovi Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia (pastatyta 1931 m.), veikia lenkiška Medininkų Šv. Kazimiero gimnazija ir lietuviškas Lavoriškių pagrindinės mokyklos Medininkų skyrius, Pasieniečių mokykla, biblioteka, paštas (LT-13019).
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sakoma, kad dabartinėje Medininkų teritorijoje turėjęs būti miškas. Žodžiu mede buvo vadinamas didelis miškas arba giria, o medininku – eigulys, miško sargas.[3] Kai kuriuose lietuvių kalbos tarmėse žodis medininkas reiškia „eigulys, miško sargas“. Šiose vietose gyveno nemažai „medininkų“, kurių vardu ir pavadinta išaugusi gyvenvietė.[4]
Taip pat galima prielaida, kad vietovė pavadinta pagal pirmąją pilį, kuri XIV a. buvusi medinė.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkėse plyti Medininkų aukštuma. Už 1–2 km į pietvakarius nuo Medininkų stūkso aukščiausios Lietuvos kalvos – Aukštasis kalnas (293,84 m) ir Juozapinės kalnas (293,60 m), yra Juozapinės geomorfologinis draustinis. Įkurtas Medininkų botaninis draustinis. Pietryčiuose yra pasienio kontrolės punktas su Baltarusijos gyvenviete Kamieny Lohu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medininkai yra sena gyvenvietė, minima jau nuo XIV a. Netoli miestelio – mūrinė XIII–XIV a. Medininkų pilis (architektūros ir istorijos paminklas). Tai gardinio tipo pilis Baltijos šalyse (sienų perimetras 568 m),[5] vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. Su Medininkų pilimi yra susiję labai daug vardų, išgarsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, kryžiuočiai ją mini nuo 1387 m. (Medeniken). Medininkų pilis 1402 m. buvo apgulta kryžiuočių. Po Žalgirio mūšio pilies reikšmė tolydžiai menko, kol galiausiai 1517 m. minimi pilies griuvėsiai. 1655 m. tvirtovę nuniokojo Rusijos kariuomenė, 1812 m. – Napoleono kareiviai padegė pilies viduje esančius medinius pastatus.
Medininkuose Lietuvai 1387 m. priėmus krikščionybę, buvo įkurta viena iš septynių pirmųjų parapijų ir pastatyta bažnyčia, kuri vėliau buvo nugriauta. Tik 1928–1933 m. kunigas Antanas Rutkovskis pastatė čia naują bažnyčią. XIV a. – XVII a. buvo miestas. 1432 m. Ldk Žygimantas Kęstutaitis Medininkus padovanojo Jonui Goštautui. XVI a. antroje pusėje miestelį valdė Ostapas Valavičius.
XVIII a. pabaigoje Medininkai sunyko, ypač nukentėjo per 1812 m. Napoleono žygius Maskvon ir atgal. XIX a. Medininkai – miestelis ir palivarkas Vilniaus apskrityje, Šumsko valsčiaus Medininkų seniūnijos centras.[6]
XX a. tarpukariu kaimą okupavo lenkų armija. 1950–1995 m. buvo „Raudonosios vėliavos“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 1958 m. įsteigta vidurinė mokykla, 1994 m. – mokykla-darželis, yra kultūros namai, biblioteka, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.
1991 m. sausio 27 d. sovietų armija užpuolė ir sunaikino Medininkų pasienio postą. 2014 m. liepos 7 d. patvirtintas Medininkų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. pradžia | Medininkų valsčiaus centras | ? |
| XIX a. | Šumsko valsčius | Vilniaus apskritis |
| 1939–1940 m. | Medininkų valsčiaus centras | |
| 1940–1950 m. | Šumsko valsčius | |
| 1950–1959 m. | Medininkų apylinkės centras | Naujosios Vilnios rajonas |
| 1959–1963 m. | Vilniaus rajonas | |
| 1963–1965 m. | Padvarionių apylinkė | |
| 1965–1995 m. | Medininkų apylinkės centras | |
| 1995– | Medininkų seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė |
Medininkų žudynės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto vietos pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė pasienio darbuotojus, iš kurių buvo sušaudyti:
- muitininkas Antanas Musteikis,
- muitininkas Stanislovas Orlavičius,
- policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnas Algimantas Juozakas.
- policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnas Mindaugas Balavakas,
- kelių policijos darbuotojas Juozas Janonis,
- kelių policijos darbuotojas Algirdas Kazlauskas.
Rugpjūčio 2 d. ligoninėje sunkiai sužeistas mirė muitininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas. Generalinė prokuratūra Medininkų žudynių bylą tyrė 17 metų, tačiau Rusija atsisakė išduoti du OMON būrio narius Lietuvai, kuriems pareikšti įtarimai dėl žudymų.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Medinėje vienbokštėje bazilikinėje trinavėje Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero bažnyčioje, pastatytoje 1931 m. yra vertingas paveikslas (V. Slendzinskio paveikslo „Šv. Kazimieras“ kopija, dail. L. Balzukevičiūtė, XX a. pradžia), vėlyvojo baroko vargonai (apie 1788 m.). Ant bažnyčios – du geležiniai ornamentuoti kryžiai (abu XX a. pradžios). Šventoriuje – medinė varpinė. Netoli miestelio – Medininkų pilis. Marmuriniai kryžiai, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų žudynėse nužudytų muitininkų atminimui.[7]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
| 1867 m.*[2] | 1905 m.[8] | 1931 m.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1980 m.[13] | 1986 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 221 | 318 | 427 | 361 | 558 | 478 | 480 | 543 | 586 | 508 | ||
| 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| 493 | 413 | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||||
| |||||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaime gimė:
- Medardas Čobotas, medicinos mokslų daktaras, docentas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Medininkų sodybos žvelgiant iš pilies
-
Kryžius
-
Pakelės koplytėlė
-
-
Paminklinis muitininkų vagonėlis
-
Autobusų stotelė
-
Kultūros centras
![Memorialas pasienyje (unik. kodas 2804).[19]](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/82/Medininkai%2C_muitin%C4%97s_memorialas.JPG/240px-Medininkai%2C_muitin%C4%97s_memorialas.JPG)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vladislovas Sirokomlė savo „Iškylose iš Vilniaus po Lietuvą“ pavaizdavo ant Medininkų pilies sienų vaikščiojantį Ldk Algirdą. Jis teigė, kad čia daug kartų lankėsi Jogaila, pilyje buvusi Ldk Kazimiero vasaros rezidencija, kurioje jo vaikus mokė istorikas Janas Dlugošas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 377 psl.
- ↑ Lietuvos pilys 1971, Vilnius: Mintis.
- ↑ Medininkų seniūnija.[neveikianti nuoroda] Vrsa.lt (tikrinta 2022-10-21).
- ↑ Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Miedniki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 329 psl. (lenk.)
- ↑ Jurgita Rimkevičienė. Medininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 569 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Medininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 545 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Medininkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 360 psl.
- ↑ Medininkai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 36
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ „Memorialas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-06-15.
- Medininkai (Medninkai). Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 203 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-23 iš Wayback Machine projekto.
- Medininkų pasienio ruožas (angl.)
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| VILNIUS – 32 km RUKAINIAI – 13 km Savičiūnai – 8 km |
ŠUMSKAS – 13 km Vindžiūnai – 7 km |
||||||||||
|
|||||||||||
| Padvarionys – 2 km TURGELIAI – 14 km |
|||||||||||
