Hatajaus valstybė

	turk. Hatay Devleti; arab. لواء الإسكندرونة‎ ; Hatajaus valstybė
	buvusi valstybė
	Vėliava
	Himnas; İstiklâl Marşı
	Location of Hatajaus valstybė
Sostinė	Antakija
Valdymo forma	respublika
	generalgubernatorius
1920-1922	Kamil Pasha Al Qudsi
1924-1925	Mar'i Pasha Al Mallah
Era	Tarpukaris
- Hatajaus valstybės paskelbimas	1938 m. rugsėjo 7 d. d.
- Hatajaus prijungimas prie Turkijos	1939 m. birželio 29 d.

Hatajaus valstybė (turk. Hatay Devleti; arab. لواء الإسكندرونة‎), Hatajaus respublika – pereinamasis politinis darinys, valstybė, kuri formaliai egzistavo nuo 1938 m. rugsėjo 7 d. iki 1939 m. birželio 29 d. Ši valstybė buvo suformuota Prancūzijos Sirijos mandatinės teritorijos Aleksandretos sandžake. 1939 m. birželio 29 d. Turkijos aneksuota ir tapo Hatajaus provincija (Turkija).

Istorija

Būsimos Hatajaus valstybės teritorija anksčiau buvo Osmanų imperijos Alepo vilajeto dalis. Po Pirmojo pasaulinio karo šią teritoriją okupavo Prancūzija ir valdė kaip Prancūzijos Sirijos mandatinės teritorijos dalį.

1921–1923 m. Aleksandretos sandžakas buvo autonominis sandžakas. Tai buvo paremta 1921 m. spalio 20 d. Prancūzijos-Turkijos sutartimi, atsižvelgiant į tai, kad sandžake gyveno ne tik arabai, kurdai ir armėnai, bet ir didelė turkų bendruomenė. Vėliau Aleksandretos sandžakas buvo prijungtas prie Alepo valstybės, o 1925 m. – prie Sirijos valstybės, bet išlaikė ypatingą statusą.^[1]

Tuometinis Turkijos parlamento pirmininkas Mustafa Kemalis Atatiurkas nepripažino, kad Aleksandretos sandžakas yra Prancūzijos mandatinėje teritorijoje. 1923 m. kovo 15 d. jis, sakydamas prakalbą Adanoje, pareiškė, kad tas kraštas „keturiasdešimt šimtmečių buvo turkų tėvynė“ ir „negali būti belaisvis priešų rankose“.^[2] Turkų politikai siekė prisijungti Aleksandretos sandžaką, kai 1935 m. pasibaigs Prancūzijos Sirijos mandatas. Vietiniai turkai kūrė įvairias organizacijas ir institucijas, kurios propagavo ir populiarino susijungimo su Turkija idėjas.

1936 m. sandžake vyko neramumai, įsikišo Tautų Sąjunga, ir 1937 m. lapkritį įvestas naujas srities statutas, pagal kurį sandžakas tapo „atskiru, bet neatskirtu“ nuo Sirijos užsienio reikalų požiūriu, jo gynybą užtikrino tiek Prancūzija, tiek Turkija.^[1]

1936 m. Atatiurkas Aleksandretos sandžakui sukūrė pavadinimą Hatajaus provincija, o Hatajaus klausimą iškėlė Tautų Sąjungoje. Tautų Sąjungos pavedimu Prancūzijos, D.Britanijos, Nyderlandų, Belgijos ir Turkijos atstovai parengė Hatajaus konstituciją. Pagal konstituciją Hatajus tapo autonominiu sandžaku Sirijos viduje. Nežiūrint šiokio tokio tarpetninio smurto, 1938 m. viduryje įvyko rinkimai į vietinę įstatymų leidybos asamblėją, kuri ėmė veikti.

1938 m. rinkimai

Protestai Damaske 1939 m. – demonstruoja moterys, protestuodamos prieš Turkiją, aneksavusią Aleksandretos sandžaką.

1938 m. prancūzų valdžia atliko etninį gyventojų surašymą, pagal kurį buvo padalintos 40 sandžako asamblėjos vietų: 22 atiteko turkams, 9 arabams alavitams, 2 arabams sunitams, 2 arabams krikščionims, 5 – armėnams. Tačiau surašymo rezultatai buvo abejotini, nes jie lėmė vietų paskirstymą, o Turkija vykdė aktyvią propagandą alavitų, kurdų ir čerkesų tarpe, kuriuos Ankara oficialiai laikė turkais.^[1]

Pagal oficialų etninį gyventojų surašymą 1938 m. liepos 22 d. Aleksandretos sandžake buvo 57 008 balsuotojai, priklausę šioms etninėms grupėms:^[3]

turkai – 35 847
arabai alavitai – 11 319
armėnai: 5 504
arabai krikščionys – 2 098
arabai sunitai – 1 845
kiti – 359

Vietos parlamente buvo paskirstytos ne partiniu principu, o pagal etninę priklausomybę. 40 parlamento vietų buvo paskirstytos taip:

Antakija: 14 turkų, 7 arabai alavitai, 2 armėnai, 2 arabai sunitai, 1 arabas stačiatikis
Aleksandreta: 3 turkai, 2 arabai alavitai, 1 armėnas, 1 arabas stačiatikis
Kırıkhan: 5 turkai, 2 armėnai
Viso: 22 turkai, 9 arabai alavitai, 5 armėnai, 2 arabai sunitai, 2 arabai stačiatikiai

Nepriklausomybės paskelbimas

1938 m. rugsėjo 6 d. buvo priimta konstitucija, labai artima konstitucijai, kurią Aleksandretos sandžakui sukūrė Tautų Sąjunga. Pagal konstituciją sandžako teritorija buvo skelbiama nepriklausoma valstybe, kuri vadinosi Hatajaus valstybė (turk. Hatay Devleti). Teritorija buvo padalinta į 4 rajonus:

Antakija (Antakya)
İskenderunas (Iskenderun)
Ordu (Yayladağı),
Kırıkhan ir Reyhaniye (Reyhanlı).

Turkų kalba buvo paskelbta valstybine kalba, o prancūzų kalba liko antrąja valstybine kalba. Mokyklos, kuriose mokyta arabų kalba, galėjo taip mokyti ir toliau.

1938 m. rugsėjo 7 d. Hatajus priėmė vėliavą, kurios eskizą paruošė Mustafa Kemalis Atatiurkas.
1939 m. vasario 6 d. Hatajaus įstatymų leidybos institucija priėmė visus Turkijos įstatymus.
1939 m. kovo 13 d. Hatajus oficialia valstybės valiuta padarė Turkijos lirą.

Nurorodos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Picard, Elizabeth (january-february-march 1982). „Retour au Sandjak“. Maghreb-Machrek (prancūzų). Paris: Documentation française (99). {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
↑ History of Hatay (In Turkish) Archyvuota kopija 2016-12-29 iš Wayback Machine projekto.
↑ Bazantay, Pierre. „Un conflit de nationalités au Proche-Orient : le sandjak d’Alexandrette 1934-1939“ (prancūzų). {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)

[picard-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Picard, Elizabeth (january-february-march 1982). „Retour au Sandjak“. Maghreb-Machrek (prancūzų). Paris: Documentation française (99). {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)

[2] History of Hatay (In Turkish) Archyvuota kopija 2016-12-29 iš Wayback Machine projekto.

[bazantay-3] Bazantay, Pierre. „Un conflit de nationalités au Proche-Orient : le sandjak d’Alexandrette 1934-1939“ (prancūzų). {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)

[1]

[2]

[3]