Kopenhaga

Kopenhaga dan. København

Kopenhagos centras su Kristanborgo rūmais

Kopenhaga 55°40′00″ š. pl. 12°34′00″ r. ilg. / 55.66667°š. pl. 12.56667°r. ilg. / 55.66667; 12.56667 (Kopenhaga)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Danija
Regionas	Hovedstadeno regionas

Įkūrimo data	1167 m.
Meras	Ritt Bjerregaard

Gyventojų (2022^[1])	1 345 562
Plotas	292,5 km²
Tankumas (2022^[1])	4 600 žm./km²

Vikiteka	Kopenhaga

Kirčiavimas	Kopenhagà

Niuhavno ('naujosios prieplaukos') rajonas

Kopenhaga (dan. København, senąja danų kalba Køpmannæhafn – 'pirklių uostas') – Danijos sostinė ir didžiausias miestas. Miestas priklauso Hovedstadeno regionui. Automobilių ir geležinkelio keltai kursuoja į Malmę, Helsingborgą ir Landskroną (Švedijos uostai). Yra tarptautinis Kastrupo oro uostas.^[2]

Kopenhagoje sutelkta apie 40 proc. visos Danijos pramonės. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, prietaisų gamybos, chemijos, maisto pramonė. Yra keturi universitetai bei trys kitų miestų universitetų padaliniai, B. Torvaldseno muziejus, dailės muziejai, Kopenhagos operos teatras.

Pagrindinė miesto įžymybė – paminklas H. K. Anderseno Undinėlei (atidengtas 1913 m. rugpjūčio 23 d.). Taip pat išlikę Rosenborg rūmai, yra birža, Šarlotenborgo rūmai (visi – iš XVII a.), Kristiansborgo parlamento rūmai (XVIII a., buvo atstatyti po gaisrų 1800–1820 m. ir 1907–1922 m.), Amalienborgo rūmų kompleksas (statytas nuo XVIII a.).

Geografija

Kopenhaga yra išsidėsčiusi didžiausioje Danijos saloje Zelandijoje (Sjælland), netoli nuo Švedijos miesto Malmės Skonėje. Nedidelė miesto dalis yra Amagerio saloje.

Pats Kopenhagos miestas susideda iš senojo Kopenhagos ežerų ir uosto supamo miesto centro, „tiltų kvartalų“: Esterbro (Østerbro), Niorebro (Nørrebro), Vesterbro, Amagerbro; miestui priklausančių Nordvesto, Kristianshauno, Ėrestado, Brigės salų, Valbiu, Vanlėsės, Brėnshėjaus ir kitų kvartalų. Kopenhagos miestui nepriklauso savarankiška Frederiksbergo komuna.

Miestas kartu su priemiesčiais sudaro Kopenhagos aglomeraciją (Hovedstadsområdet), kurioje 2022 m. gyveno virš 2 mln. gyventojų.

Istorija

Kopenhaga pirmąkart minima 1043 metais, tuomet buvo nereikšmingu kaimeliu. 1167 m. vyskupas Absalonas pastatė pilį ir Kopenhagą padarė įtvirtintu miesteliu. 1254 m. gavo miesto teises. 1416 m. Erikas VII užkariavo Kopenhagą ir 1433 m. padarė savo rezidencija. Nuo to laiko Kopenhaga tapo karaliaus rezidencija ir šalies sostine.

Grafų karo metu atlaikė žiaurią apgultį, o 1658–1659 m. herojiškai gynėsi nuo švedų.

1807 m. stipriai nukentėjo nuo anglų apšaudymo.

XX a. pražioje Kopenhaga tapo klestinčiu pramoniniu ir administraciniu miestu. Nauja rotušė ir traukinių stotis pastūmėjo miesto centrą į vakarus. Dėl neutralumo per Pirmąjį pasaulinį karą danai prekiavo su britais ir vokiečiais, bet laikė paruoštą 40 tūkst. kareivių armiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1940–1945 m. Kopenhagą buvo užėmę vokiečiai. Adolfas Hitleris manė, kad Danija bus „protektorato modeliu“^[3] ir iš pradžių vokiečiai danų atžvilgiu stengėsi laikytis korektiškai. 1943 m. rugpjūtį žlugus bendradarbiavimui Danijos karališkasis laivynas Kopenhagos uoste paskandino laivus, kad jie neatitektų naciams. Tuo metu vokiečiai pradėjo suiminėti žydus, bet daug jų pabėgo į Švediją.^[4]

1945 m. gegužės 8 d. britai išvadavo Kopenhagą, o 30 tūkst. vokiečių karių pasidavė.

Nuo 2000 m. Kopenhagą ir Malmę jungia Eresundo tiltas.

Kultūra

Yra Kopenhagos universitetas, Danijos technikos universitetas (nuo 1829 m.), Karališkoji muzikos akademija (nuo 1867 m.), aukštoji ekonomikos mokykla, Karališkoji veterinarijos ir žemės ūkio akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Mokslo įstaigos, tarp jų – Danijos karališkoji mokslų ir literatūros akademija, Technologijos akademija. Veikia universiteto biblioteka, Danijos karališkoji biblioteka, Danijos nacionalinė biblioteka, Danijos nacionalinis muziejus, Nacionalinė galerija, Naujoji Karlsbergo gliptoteka (Ny Carlsberg Glyptotek; senovės menas, prancūzų ir danų tapyba), karališkosios šeimos, B. Torvaldseno, H. K. Anderseno, K. Blikseno, šiuolaikinio meno, medicinos istorijos, erotikos, Gineso rekordų, Danijos kino, vaško figūrų ir kiti muziejai, karališkasis teatras (1770 m.), daug privačių teatrų. Taip pat veikia botanikos sodas (įkurtas 1874 m.); jame – astronomijos observatorija ir danų astronomo T. Brahės statula. Didžiausias Skandinavijoje zoologijos sodas. Tivolio pramogų parkas (1843 m.).^[5]

Architektūra

Rūmai: buvusioji karališkoji rezidencija Christiansborgas (sudegusi 1884 m.; išlikusi tik rūmų bažnyčia ir išgelbėta paveikslų galerija); Amalienborgas (žiemos rezidencija), pastatytas Liudviko XV stiliumi; Rosenborgas (Nyderlandų Renesanso stiliuje) su parku ir Anderseno statula. Dėmesio vertas Kopenhagos universiteto pastatas (su istorinėmis freskomis), biržų pastatai (Nyderlandų Renesanso stiliuje), rotušė.

Kopenhagos apylinkėse yra karališkosios Bernstorfo ir Fredensbergo pilys, į vakarus nuo miesto – Frederiksbergas.

Susisiekimas

Kopenhagos oro uostas (daniškai: Københavns Lufthavn, Kastrup) yra pagrindinis tarptautinis oro uostas aptarnaujantis Kopenhagos kraštą. Tai yra didžiausias oro uostas Šiaurės šalių regione (Norvegija, Švedija, Danija, Islandija ir Suomija) 2014-aisiais metais aptarnavęs 25,6 mln. keleivių. Įkurtas 1925 metais ir yra vienas seniausių tarptautinių oro uostų Europoje. Įsikūręs Amagerio saloje netoli Kastrup miestelio. Iš Lietuvos Kopenhagos oro uostą galima pasiekti tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.

Sportas

Futbolas

Miestai partneriai

Beijing, Kinija^[6]
Paryžius, Prancūzija (tik draugystės ir bendradarbiavimo sutartis)^[7]
Reikjavikas, Islandija^[8]
Kampečė, Meksika^[8]
Pietų Tarava, Kiribatis

Nuorodos

Oficialus Kopenhagos turizmo puslapis
Kopenhagos istorija Archyvuota kopija 2005-11-07 iš Wayback Machine projekto.

Išnašos

↑ DENMARK: Hovedstaden
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 223
↑ Henning Poulsen, „Dansk Modstand og Tysk Politik“ („Danish opposition and German Politics“) in Jyske Historiker 71(1995), p.10.
↑ „The Occupation of Denmark“ (danų). Denmark.dk. Suarchyvuotas originalas 2014-04-26. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 11 d..
↑ Kopenhaga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
↑ „Copenhagen and Beijing signs sister city agreement“. DENMARK IN CHINA. 26 June 2012. Suarchyvuotas originalas 2018-02-12. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 11 d..
↑ „Les pactes d'amitié et de coopération“ (prancūzų). Mairie de Paris. Suarchyvuotas originalas 11 October 2007. Nuoroda tikrinta 2017 m. vasario 11 d..
↑ ^8,0 ^8,1 „Copenhagen key facts“. engineering-timelines.com. Suarchyvuotas originalas 2018 m. vasario 11 d. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 11 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2015-09-09 siūlomas (pagalba)

[1] DENMARK: Hovedstaden

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 223

[3] Henning Poulsen, „Dansk Modstand og Tysk Politik“ („Danish opposition and German Politics“) in Jyske Historiker 71(1995), p.10.

[occupation-4] „The Occupation of Denmark“ (danų). Denmark.dk. Suarchyvuotas originalas 2014-04-26. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 11 d..

[5] Kopenhaga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[6] „Copenhagen and Beijing signs sister city agreement“. DENMARK IN CHINA. 26 June 2012. Suarchyvuotas originalas 2018-02-12. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 11 d..

[7] „Les pactes d'amitié et de coopération“ (prancūzų). Mairie de Paris. Suarchyvuotas originalas 11 October 2007. Nuoroda tikrinta 2017 m. vasario 11 d..

[twinned-8] 8,0 ^8,1 „Copenhagen key facts“. engineering-timelines.com. Suarchyvuotas originalas 2018 m. vasario 11 d. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 11 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2015-09-09 siūlomas (pagalba)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]