[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Gėra

Koordinatės: 50°52′50″ š. pl. 12°05′00″ r. ilg. / 50.88056°š. pl. 12.08333°r. ilg. / 50.88056; 12.08333 (Gėra)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Gėra
vok. Gera
      
Gėra
Gėra
50°52′50″ š. pl. 12°05′00″ r. ilg. / 50.88056°š. pl. 12.08333°r. ilg. / 50.88056; 12.08333 (Gėra)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Tiuringija Tiuringija
Meras Julian Vonarb
Gyventojų (2011) 98 762
Plotas 152 km²
Tankumas (2011) 650 žm./km²
Vikiteka Gėra
Kirčiavimas Gė́ra

Gėra – miestas rytų Vokietijoje, 60 km į pietus nuo Leipcigo. Išvystyta mašinų, siuvimo, gumos pramonė.

Slavai VIII a. apsigyveno apylinkėse ir pavadino vietovę Gėra. Pirmąkart dokumentuose miestas paminėtas 995 m.

999 m. imperatorius Otonas III paskyrė provinciją Kvedlingburgo abatijai. Bažnyčia 1209 m. perdavė teritorijos valdymą Veidos vogtams. XIII a. pabaigoje Gėra gavo miesto teises. Iš pradžių miestas augo lėtai. 1450 m. Saksonijos Fratricidalo karas sugriovė miestą.

1806 m. Napoleonas turėjo Gėroje imperatoriškąją būstinę per Ketvirtąjį koalicijos karą. Iš čia jis spalio 12 d. išsiuntė arogantišką, grasinantį laišką Frydrichui Vilhelmui III, kuris sukėlė karą. Po kelių dienų Prūsija buvo sutriuškinta Jėnos mūšyje.

XIX a. vidury įvykus pramonės revoliucijai, Gėra augo dėl tekstilės pramonės plėtros. Apylinkėse pastatytos vilos liudija to meto turtingumą. Tuo metu mieste buvo geležinkelio mazgas.

1920 m. miestas atiteko Tiuringijos žemei.

Miestas buvo subombarduotas 1945 m.

Miestai partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]