Frydrichas I Barbarosa

Kitos reikšmės – Barbarosa (reikšmės).

Frydrichas I Barbarosa
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Dinastija Štaufenai
Visas vardas	Frydrichas Štaufenas
Gimė	1122 m. Vaiblingenas, Badenas-Viurtembergas
Mirė	1190 m. birželio 10 d. (~68 metai) Kilikija
Tėvas	Frydrichas II Vienakis
Motina	Judita iš Velfų
Sutuoktinis (-ė)	Adelė iš Fohburgų (anuliuota) Beatričė Burgundė
Vaikai	Beatričė (1162-1174 m.) Frydrichas (1164-1170 m.) Henrikas VI (1165-1197 m.) Konradas (1167-1191 m.) Otonas I Burgundas (1179-1200 m.) Konradas (m. 1196 m.) Rainaldas (m. 1173 m.) Vilhelmas (m. 1176 m.) Pilypas Štaufenas (m. 1208 m.) Agnesė (m. 1184 m.)
Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1155 m. imperatorius
Valdė	1152 m. - 1190 m. (~38 metai)
Pirmtakas	Konradas III
Įpėdinis	Henrikas VI
Švabijos hercogas kaip Frydrichas III
Valdė	1147 m. - 1152 m. (~5 metai)
Pirmtakas	Frydrichas II Vienakis
Įpėdinis	Frydrichas IV Švabenas
Vikiteka	Frydrichas I Barbarosa

Frydrichas I Barbarosa (vok. Friedrich I Barbarossa, apie 1122 m. Vaiblingenas, Badenas-Viurtembergas – 1190 m. birželio 10 d. Kilikija) – Švabijos kunigaikštis Frydrichas III (1147-1152 m.), Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I (1152-1190 m.), dėl rudos barzdos pramintas Raudonbarzdžiu (it. Barbarossa).^[1]

Kilęs iš Hohenštaufenų dinastijos. Tėvas Švabijos hercogas Frydrichas II Vienakis, motina Judita iš Velfų. Tėvo brolis – Šventosios Romos imperijos imperatorius Konradas III.

Po tėvo mirties tapęs Švabijos hercogu dalyvavo II kryžiaus žygyje ir pasižymėjo drąsa bei sumanumu. Vienas iš III kryžiaus žygio vadų.

Po dėdės mirties (1155 m.), tapęs imperatoriumi pradėjo kovą dėl Šventosios Romos imperijos vyravimo Europoje. 1156 m. vedė Burgundijos grafystės paveldėtoją, iš Velfų kunigaikščių nusipirko žemių Švabijoje ir Italijoje.

Nuramindamas Vokietijos diduomenę stipriausią Velfų dinastijos atstovą Henriką Liūtą faktiškai paskelbė žemių į rytus nuo Elbės savarankišku valdovu, jam valdyti buvo atiduota Bavarija, Saksonija ir Meklenburgas. Austrija 1156 m. paskelbta savarankiška kunigaikštyste. Čekijos kunigaikščiui Vladislovui II 1158 m. suteikė karaliaus titulą.

Per 1157-1172 m. žygius į Lenkiją pajungė jos vietos kunigaikščius. Siekdamas įsitvirtinti surengė 6 žygius į Italiją. Kovojo su popiežiumi Aleksandru III, rėmė jo priešininką antipopiežių Viktorą IV, už tai 1160 m. buvo ekskomunikuotas, bet 1177 m. reabilituotas. 1183 m. Konstanco taika, kurią sudarą Frydrichas, popiežiaus ir Lombardijos miestų sąjunga, Italijoje buvo pripažinta imperatoriaus valdžios viršenybė.

Vokietijoje stiprino savo valdžią, tarp kunigaikščių valdų statydindamas savo pilis ir miestus, kuriuos administravo jo skiriami ministerialai. 1189-1190 vadovavo III kryžiaus žygiui išvaduoti Jeruzalę iš musulmonų sultono Saladino, bet nuskendo keldamasis per Salefo upę, dab. Goksu, Turkija.^[2]

Frydricho palikuonys su jo žmona Beatriče Burgunde:^[3]

1. Sofija (1161 – 1187 m.), ištekėjo už markizo Vilhelmas VI (Monseratas).
2. Beatričė (1162 – 1174 m.). Buvo susižadėjusi su Vilhelmas II (Sicilija), bet mirė iki santuokos.
3. Frydrichas V (Švabija) (1164 – 1170 m.).
4. Henrikas VI (1165 – 1197 m.)
5. Konradas (1167 – 1191 m.), mirus jo vyresniajam broliui buvo vadinamas Frydrichu VI
6. Duktė (Giselė ?) (1168 – 1184 m.)
7. Otonas I Burgundas (1170 – 1200 m.)
8. Konradas II (Švabija) (1172 – 1196 m.)
9. Rainaldas (1173 – mirė mažas)
10. Vilhelmas (1176 – mirė mažas)
11. Pilypas (Švabija) (1177- 1208 m.) Šventosios Romos imperatorius, Vokietijos karalius nuo 1198 m..
12. Agnesė (1181 – 1184 m.). Buvo susižadėjusi su Vengrijos karaliumi Almeriku, bet mirė iki santuokos.

• II pasaulinio karo metais Vokietijos įsiveržimo į TSRS planas turėjo pavadinimą – Barbarosos operacija.
• Rašytojo Umberto Eco novelėje Baudolino (2000) yra dalinai aprašomi Frydricho karališkojo dvaro rūmai ir taip pat nagrinėjamos Frydricho mirties paslaptys. Tariamasis herojus Baudolino yra imperatoriaus įsūnis ir geriausias draugas.
• Rašytojas John Crowley savo novelėje Little, Big (1981) naudoja Frydricho Barbarosos personažą charakterizuojant šiuolaikinius laikus, budindamas jo amžių iš sąstingio.
• Kūrinyje The Land of Unreason parašytame L. Sprague de Camp ir Fletcher Pratt yra minima Kyffhäuser tvirtovė.
• The Thomas Crown Affair filme (1999) pagrindinis veikėjas sako, kad turi "1152 m. Frydricho Barbarosos karūnavimo regalijas."
• Kompiuteriniame žaidime Age of Empires II: The Age of Kings yra epizodas, kuris metu lyg yra sekamas Frydrichas Barbarosa grumtynių Vokietijoje periodo iki jo mirties trečiajame kryžiaus žygyje. Reikia pažymėti, kad Barbarosa niekada nepasirodo šiame žaidime kaip realus kareivis, tačiau paskutinio lygio tikslas (po jo mirties) yra pristatyti daiktą pavadintą "Imperatoriumi statinėje" į Jeruzalės uolos kupolą. Žaidimo autorius Henry the Lion nupasakoja kiekvieną lygį žaidimo instrukcijose ir epiloguose.
• Kompiuteriniame žaidime Stronghold Warchest, Imperatorius Frydrichas yra žaidėjo oponentas, todėl žaidėjas gali su juo pasigrumti koviniame žaidime.
• Frydrichas yra veikiantysis asmuo kompiuteriniame žaidime Stronghold: Crusader.
• Kompiuterinio žaidimo Medieval II: Total War 2007 m. išplėtime Medieval II Total War: Kingdoms parodomas Frydricho Barbarosos kryžiaus žygis. Barbarosa pradeda žygį Šventoje žemėje su 100 000 stiprių vyrų. Sekančiame žingsnyje jis nuskęsta jūroje ir kadangi jis miršta žygis baigiasi.

• angl. Catholic Encyclopedia: Frederick I
• angl. MSN Encarta - Frederick I (Holy Roman Empire)
• angl. Famous Men of the Middle Ages - Frederick Barbarossa
• angl. The Death of Frederick Barbarossa 1190
• angl. The Deeds of Frederick Barbarossa - Otto of Freising
• angl. Crusade of Frederick Barbarossa

Frydrichas I Barbarosa Dinastija Štaufenai Gimė: 1122 Mirė: 1190
Karališkieji titulai
Anksčiau valdė Konradas III	Romėnų-Vokietijos karalius 1152–1169	Vėliau valdė Imperatorius Henrikas VI
	Italijos karalius 1154–1190
Anksčiau valdė Imperatorius Lozaras III	Šventosios Romos imperatorius 1155–1190
Anksčiau valdė Beatričė I	Burgundijos grafas 1156–1190	Vėliau valdė Otonas I
Vokietijos karališkoji šeima
Prieš tai: Frydrichas II	Švabijos hercogas 1147–1152	Po to: Frydrichas IV

Ž • A • R Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolingai Karolis I · Liudvikas I · Lotaras I · Liudvikas II · Karolis II · Karolis III · Gvidas III · Lambertas II · Arnolfas · Liudvikas III · Berengeris Šventoji Romos imperija Otonas I · Otonas II · Otonas III · Henrikas II · Konradas II · Henrikas III · Henrikas IV · Henrikas V · Lotaras III · Frydrichas I · Henrikas VI · Otonas IV · Frydrichas II · Henrikas VII · Liudvikas IV · Karolis IV · Zigmantas · Frydrichas III · Maksimilianas I · Karolis V · Ferdinandas I · Maksimilianas II · Rudolfas II · Motiejus · Ferdinandas II · Ferdinandas III · Leopoldas I · Juozapas I · Karolis VI · Karolis VII · Pranciškus I · Juozapas II · Leopoldas II · Pranciškus II Sąvokos Šventosios Romos imperijos imperatorius · Vokietijos karalius · Italijos karalius · Prancūzijos karalius Kategorija · Sąrašas

Ž • A • R Vokietijos monarchai Rytų Prancūzija (843–918) Luizas II • Karlomanas • Luizas III • Karolis III • Arnulfas • Luizas Vaikas • Konradas I Saksonijos karalystė (919–62) Henrkas I • Otonas I Vokietijos karalystė arba Šventosios Romos imperija (962–1806) Otonas I • Otonas II • Otonas III • Henrikas II • Konradas II • Henrikas III • Henrikas IV • Henrikas V • Lotaras III • Konradas III • Frydrichas I • Henrikas VI • Filipas • Otonas IV • Frydrichas II II • Konradas IV • Rudolfas I • Adolfas • Albrechtas I • Henrikas VII • Liudvikas IV • Karolis IV • Venceslausas • Rupertas • Zigmantas • Albrechtas II • Frydrichas III • Maksimilijonas I • Karolis V • Ferdinandas I • Maksimilijanas II • Rudolfas II • Motiejus • Ferdinandas II • Ferdinandas III • Leopoldas I • Juozapas I • Karolis VI • Karolis VII • Pranciškus I • Juozapas II • Leopoldas II • Pranciškus II Reino konfederacija (1806–1813) Napoleonas I Vokietijos konfederacija (1815–1848) Pranciškus I • Ferdinandas I Vokietijos imperija (1849) Frydrichas Vilhelmas IV (išrinktasis imperatorius) Vokietijos Sąjunga (1849–1850) Frydrichas Vilhelmas IV Vokietijos konfederacija (1850–1866) Pranciškus Juozapas I Šiaurės Vokietijos sąjunga (1867–1871) Vilhelmas I Vokietijos imperija (1871–1918) Vilhelmas I • Frydrichas III • Vilhelmas II