[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Besermanai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Besermanai
Gyventojų skaičius apie 3100
Populiacija šalyse Rusijos vėliava Rusija (Udmurtija)
Kalba (-os) udmurtų, rusų
Religijos stačiatikiai
Giminingos etninės grupės udmurtai, kitos finougrų tautos

Besermanai (rus. бесермя́не; udm. бесерман) – mažoji Rusijos finougrų tauta (3100 žmonių 2002 m.), išbarstytai gyvena šiaurės vakarų Udmurtijoje, 41 gyvenvietėje (10-yje iš jų gyvena tik besermanai).

Besermanai kalba udmurtų kalbos tarme, kuri artima pietinėms udmurtų kalbos tarmėms.

Tikintieji besermanai – stačiatikiai. Besermanų tautinė religija labai artima udmurtų tautinei religijai, turi šiek tiek elementų iš islamo.

Pagal 1891 m. surašymo duomenis Rusijoje gyveno 10,8 tūkst. besermanų, 1926 m. – 10 tūkst., 2002 m. – 3 tūkst. Toks besermanų skaičiaus sumažėjimas aiškinamas tuo, kad XX a. 4-tą dešimtmetį nustota pripažinti besermanų tautybę. Besermanus asmens dokumentuose ir gyventojų surašymuose ėmė priskirti arba udmurtams, arba totoriams. Tik 1992 m. birželio mėnesį Udmurtijos respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą „Apie istorinio besermanų tautos vardo atkūrimą“.

Manoma, kad etnonimas beserman kilęs iš tiurk. *busurman / *besermen, o šis – iš pers. mosчlmяn < arab. moslem(un) 'musulmonas'. Šiuo žodžiu ėmė vadinti XI a. islamą priėmusius Volgos bolgarus ir juo iki XV a. vadino dalį Volgos Bolgarijos bei Kazanės chanato gyventojų – besermenus iš XIV–XV a. rusų šaltinių (spėjama – bolgarų palikuonis). Dalis jų prisijungė prie totorių ir gyveno už Kazanės. XIV–XV a. besermanai, gelbėdamiesi nuo feodalinių tarpusavio karų Aukso Ordoje, rusų uškujininkų ir kunigaikščių antpuolių, o vėliau – traukdamiesi iš sutriuškintos Aukso Ordos persikėlė į Viatkos aukštupį.