Belvederio dvaras
55°04′47″š. pl. 23°23′27″r. ilg. / 55.079681°š. pl. 23.390778°r. ilg.
| Belvederio dvaras | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Belvederis |
| Rūmų stilius | Romantizmas |
| Bajorų giminės | Tiškevičiai Kleopas Burba Ona Burbaitė-Puzinienė |
| Savininkas | Privatus asmuo |
Belvederio dvaras – romantizmo stiliaus dvaras Belvederyje (Jurbarko rajono savivaldybė). Respublikinės reikšmės architektūrinė, urbanistinė vertybė.
Išlikusi XIX a. vidurio romantizmo stiliui būdinga dvaro sodyba: rūmai, svirnas, koplyčia–mauzoliejus ir parkas. Rūmuose meistriškai interpretuotas toskaniškųjų vilų stilius: jie asimetriškos struktūros, santūrių neorenesanso formų. Svirno su įvažiavimo arka ir mediniu balkonėliu bei koplyčios–mauzoliejaus fasaduose derinti smailiaarkiai langai ir klasicistiniai piliastrai, traukos. Yra parkas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dvarą iš Tiškevičių apie 1820 m. nusipirko Kleopas Burba. Jam 1830 m. ant aukšto Nemuno kranto pastačius rūmus (prancūzų architekto projektas) su bokšteliu, iš kurio matyti gražus vaizdas, todėl dvaras pavadintas Belvederiu (it. belvedere – „gražu žiūrėti“).
1860 m. rūmai remontuoti.
1880 m. dvaro savininkas K. Burba ketino statyti cukraus fabriką, o jo sukurtos bendrovės nariu buvo ir vyskupas Motiejus Valančius. Sumanymas buvo nerealus, o už dalyvavimą 1863 m. sukilime pats K. Burba sušaudytas.
XX a. pradžioje dvarą valdė O. Burbaitės-Puzinienės palikuonys.
Tarpukariu dvaras išparduotas dalimis. Dvaro rūmuose 1921–1926 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, 1926–1961 m. pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, 1961–1969 m. žemės ūkio technikumas, iki 1971 m. bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla.
2005 m. pabaigoje dvaras privatizuotas – jį už 1,2 mln. litų įsigijo verslininkas Stanislovas Lapeika, vėliau VšĮ „Belvedrio dvaras“ jį pardavė vilniečiui verslininkui Arvydui Kvietkauskui. Tačiau dvaro renovacija taip ir nebuvo pradėta. Belvederio dvaras įtrauktas į labiausiai niokojamų Lietuvos dvarų sąrašą.[1]
Parkas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Parkas (7 ha) išsidėstęs banguotame reljefe; vingiuoti takai apsodinti vietiniais ir introdukuotais medžiais. Nuo Nemuno pakrante einančio kelio rūmų link kyla laiptai (buvo 372 pakopos).[2]
- Dvaro pastatai
-
Dvaro rūmai
-
Oficina
-
Dvaro rūmų interjeras
-
Dvaro rūmų interjero detalė
-
Dvaro rūmų interjeras
-
Dvaro rūmų kokliai pažymėti „S. Zalberio koklių ir keramikos dirbinių dirbtuvės“, kuri buvo įsikūrusi Kaune, Vilijampolėje, ženklu.
-
Dvaro rūmų krosnis
-
Dvaro rūmų laiptai
-
Dvaro rūmų interjeras
-
Dvaro rūmų laiptų turėklai
-
Atminimo lenta
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Panemunės perlu vadinamas dvaras virsta vampyrų buveine Archyvuota kopija 2016-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Belvederis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 43 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dvaras
- Belvederio dvaro sodyba (Kultūros vertybių registras)[neveikianti nuoroda]
- Privatizavęs asmuo
- Panemunės perlu vadinamas dvaras virsta vampyrų buveine Archyvuota kopija 2016-04-24 iš Wayback Machine projekto.
