Alantos dvaras
55°20′47″ š. pl. 25°19′30″ r. ilg. / 55.34639°š. pl. 25.32500°r. ilg.
| Alantos dvaras | |
|---|---|
 Dvaro rūmai
| |
| Vieta | Alanta |
| Įkurtas | XVI a./XIX a. |
| Rūmų stilius | Neoklasicizmas |
| Bajorų giminės | Astikai Bekešai Radvilos Pac-Pomarnackiai |
| Parkas | Alantos dvaro parkas |
| Pastatų būklė | Atkurtas, yra kraštotyros muziejus |
Alantos dvaras – dvaras, esantis Alantos miestelyje (buv. Naujasodyje). Kompleksą sudaro neoklasicistiniai dvaro rūmai, XIX a. parkas (guobos, liepos, beržai, ąžuolai, ievos), pagalbiniai pastatai. Dvaro rūmuose įsikūrusi biblioteka, o joje nuo 1963 m. veikia kraštotyros muziejus.
Dvaro pastatai pastatyti XIX a. vid., XX a. keletą kartų restauruoti. Šiuo metu rūmai dar kartą restauruoti: meniškai išdažyta rūmų išorė, pakeistas skardos stogas ir langai, trinkelėmis išgrįstas takas ir kelias. Atkurtas parkas ir tvenkiniai, gražiai tvarkoma aplinka. Dažnai vyksta pokyliai. Dvaro rūmai ir parkas saugomi valstybės. Parke yra 3 tvenkinėliai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dvaras minimas nuo XVI a., kai jį valdė Astikai. Jokūbas Astikas fundavo Alantos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią. Vėliau Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalius Steponas Batoras padovanojo Alantą savo bendražygiui Kasparui Bekešui de Kornyat (1520–1579 m.). Dvarą paveldėjo jo sūnus Gabrielius Bekešas. 1598 metų inventoriuje išvardinti šie Alantos dvaro valsčiai ir kaimai:
- Alantos valsčius: Antaliežiai, Eivilčiai (dab. Avilčiai), Kavoliai, Kazleliai (dab. Kazlai), Alantos klebono kaimas, Krištapiškiai, Trumpos (dab. Trumponys), Žibėčiai ir vienas neaiškus vardas;
- Armoniškių valsčius: Armoniškiai, Kibildžiai, Paąžuoliai arba Klabiniai (dab. du kaimai), Pilionys (Ukmergės raj.), Varguliai;
- Elmininkų valsčius: Bebarzdžiai, Daniukiškiai prie Šventosios upės (galbūt dab. Danišiūnai), Elmininkai, Gerkonys, Kavoliai, Kurtiniai;
- Girsteitiškio valsčius: Antagilužiai (dab. Gilužiai), Daveniai, Girsteikiškis (dab. Girsteitiškis), Gojus, Nosėnai;
- Tame pačiame akte minimi Alantos, Armoniškių, Elmininkų ir Girsteitiškio dvarai ir Armoniškių miestelis.
Nuo XVII a. pradžios Alanta apie 230 metų priklausė Radviloms. Lietuvos Didysis etmonas Kristupas Radvila domėjosi alchemija ir į Alantos dvarą buvo pasikvietęs žymų alchemiką ir magą Mykolą Sendzivojų (Michał Sędziwój arba Michael Sendivogius). 1828 m. Alantos dvarą nusipirko Tadas Pac-Pomarnackis, jį paveldėjo sūnus Aleksandras, vėliau – šio sūnus, taip pat Tadas. 1853 m. Pac-Pomarnackiai pasistatė išskirtinius italų vilos stiliaus dvaro rūmus su apžvalgos bokštu, apie 1870 m. pertvarkė parką. Rūmuose jie sukaupė daug stilingų baldų, meno kūrinių, vertingų keramikos dirbinių. Kiekviena iš menių buvo įrengta skirtingu stiliumi – vienoje dominavo Liudviko XIV, kitoje – Liudviko XV, trečioje – bydermeierio stilius, buvo ir kinų stiliaus Tolimųjų Rytų kambarys. Rūmuose ant sienų kabojo daug paveikslų, giminės bei Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalių portretų, kilimų, meniškų lėkščių. I pasaulinio karo metais Tadas Pac-Pomarnackis išvyko į užsienį, ir dvaras buvo išgrobstytas.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Alantos dvaro mini-svetainė Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Alantos dvaro fasadas prieš restauravimą Archyvuota kopija 2013-01-11 iš archive.today
