Auditas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Auditas – ūkio subjekto patikrinimas, analizė, įvertinimas.

Ypatingai XIX a. pradėjo steigtis daug akcinių bendrovių. Akcinių bendrovių vadovai kartu su buhalteriais specialiai atskaitomybėje nurodydavo padidintą savo vadovaujamų akcinių bendrovių vertę ir pelną siekdami daugiau pritraukti kapitalo. Tą kapitalą kartais tiesiog pasisavindavo.

Kaskart bankrutuojant akcinėms bendrovėms valstybės, akcinių bendrovių vadovai ir akcininkai pradėjo siekti kontroliuoti akcinių bendrovių atskaitomybę.

Manoma, kad auditas atsirado Didžiojoje Britanijoje. Tenai svarbiausiose uostose pradėjo veiklą viešai samdomi buhalteriai. Jie daugiausiai tik tvarkydavo apskaitą, žinoma, gerai užsirekomendavusio buhalterio samdymas kažkiek pakeldavo pasitikėjimą fiziniu asmeniu ar akcine bendrove.

Galiausiai reiškinys, kaip auditas susiformavo XIX a. pabaigoje. Tada kaip tik padaugėjo bendro kapitalo įmonių, skolinimasis. Tada norint pritraukti kapitalą praktiškai buvo privaloma pateikti auditorių patvirtintą savo finansinę atskaitomybę. Pirma atskaitomybę tvirtinantys buhalteriai buvo vadinami viešaisiais buhalteriais (angl. – public accountants), o vėliau pradėti vadinti auditoriais (angl. – auditors). Galiausiai jie pradėjo kurti įvairias profesines sąjungas, reikalauti valstybių įteisinti jų veiklą, reikalauti, kad asmenys, norintys užsiimti auditine veikla, tam gautų leidimus, praeitų kvalifikacinį patikrinimą.

Pirmosios profesinės buhalterių organizacijos pradėjo kurtis (Škotijoje). Audito atsiradimo data laikoma 1854 m. spalio 23 d., kai Edinburgo buhalterių sąjungai buvo suteiktas karališkasis statusas (angl. – royal charter), o jos nariai pradėti vadinti privilegijuotais auditoriais (angl. – chartered accountants).

Škotijos buhalterių pavyzdžiu greitai pasekė ir Anglijos buhalteriai, paskui tai paplito ir kitose pasaulio šalyse. Buhalterių sąjungos buvo vadinamos skirtingai.

Iki XX a. pradžios buvo įkurtos tokios buhalterių organizacijos:

1854 m. – Edinburgo buhalterių sąjunga.

1855 m. – Glazgo buhalterių ir ekspertų sąjunga.

1867 m. – Aberdyno buhalterių sąjunga.

1870 m. – Anglijos ir Velso privilegijuotų buhalterių institutas.

1880 m. – Kanados privilegijuotų buhalterių institutas.

1886 m. – Australijos privilegijuotų buhalterių institutas.

1887 m. – Australijos buhalterių sąjunga.

1887 m. – JAV diplomuotų viešų buhalterių institutas.

1888 m. – Airijos privilegijuotų buhalterių institutas.

1891 m. – Anglijos diplomuotų buhalterių privilegijuotoji asociacija.

1894 m. – Naujosios Zelandijos buhalterių sąjunga.

1895 m. – Nyderlandų registruotų buhalterių institutas.

Rusijoje 1894 m. buvo iškelta prisiekusių buhalterių instituto įkūrimo idėja, parengti dokumentai prisiekusių buhalterių institutui steigti, bet tuo metu jis nebuvo įkurtas.

Įvairiose pasaulio valstybėse dalis įmonių privalomai turi pateikti savo atskaitomybės auditinį patvirtinimą. Tai dažniausiai registruotos akcijų biržoje, bendro kapitalo, galinčios imti paskolas, leisti vertybinius popierius. Taip pat įmonės atskaitomybės auditoriaus patvirtinimo reikalauja ir kai kurios valstybinės institucijos suteikiančios kokius nors leidimus. Į auditinį patikrinimą įmonių vadovų žiūrima skirtingai. Vieni siekdami išlaikyti akcininkus ir pakelti pasitikėjimą įmonę, patvirtinti atskaitomybę samdosi garsias audito paslaugas teikiančias įmones, kiti – daugiausiai kelis ar net vieno akcininko įmonių vadovai, kuriem nereikia išlaikyti akcininkų ir net neplanuojantys imti paskolas samdosi auditorius tik dėl to, kad tai reikalauja valstybė. Dažniausiai tai būna laisvai samdomas, mažai žinomas.

Pagrindinė audito funkcija buvo atskaitomybės patvirtinimas. Vėliau, o gal ir tuo pačiu metu kai auditoriai atlikdavo auditus, jie kartu konsultuodavo ūkio subjektų vadovus ir darbuotojus apie apskaitą ir kitais klausimais. Palaipsniui auditorių konsultavimo reikšmė išaugo ir atsirado kitos auditorių veiklos sritys. Auditas gali būti:

1. Finansinis auditas – tikrina atskaitomybę.
2. Valdymo auditas – tikrina, analizuoja ir vertina vidinę ūkio subjekto veiklą.
3. Veiklos auditas – tikrina, analizuoja ir vertina ūkio subjekto išorinius veiksmus.
4. Teisinis auditas - vertinama teisinė organizacijos būklė, padėtis.

Dažniausiai audito atlikėjai klasifikuojami taip:

1. Išorinis auditas – atlieka audito įstaigos ir laisvai samdomi auditoriai. Pagrindinis jų uždavinys patvirtinti atskaitomybę, taip pat pateikti paaiškinimus visokiais, tarp jų ir apskaitos klausimais.
2. Vidaus auditas – atlieka pačiame ūkio subjekte įsteigta audito tarnyba ar auditorius. Pagrindinis uždavinys analizuoti ir vertinti ūkio subjekto kuriame jis dirba valdymą ir veiklą. Taip pat atlieka ir finansinį auditą.
3. Valstybės auditas – atlieka valstybės įsteigtos įstaigos darbuotojai. Atlieka valstybinių įstaigų valdymo ir veiklos auditą. Taip pat atlieka ir finansinį, tarp jų ir asignavimų valdymo auditą.

Plačiau skaitykite Audito istorija Lietuvoje

Atsiradus privačioms įstaigoms atsirado ir nesąžiningi verslininkai. Jie tiesiog siekdami pritraukti lėšas parodydavo kartais net ypatingai gerus savo veiklos rezultatus. Valstybė siekdama kontroliuoti komercinių įmonių ir įstaigų veiklą pradėjo reglamentuoti jų kontrolę. Taip pat vidaus audito tarnybas įsteigė ir valstybinėse įstaigose ir įmonėse. Svarbiausios audito datos Lietuvoje yra 1994 m. liepos 5 d., kai buvo nurodytas visuose akcinėse bendrovėse privalomas auditinis tikrinimas ir 2000 m. vasario 7 d. kai nurodyta įsteigti vidaus audito tarnybas valstybinėse įstaigose ir įmonėse.

Šiuo metu auditą Lietuvoje atlieka Valstybės kontrolė, išorės ir vidaus auditoriai. Valstybės kontrolė išlaikoma tiesiai iš valstybės biudžeto, išorės auditorių darbą kontroliuoja Audito rūmai, bet užmokestį jie gauną iš audituojamųjų, vidaus auditoriai išlaikomi iš įstaigų, kurias jie audituoja, lėšų.

Valstybės kontrolei be audito dar pavesta kontroliuoti asignavimų naudojimą.

Išorės auditoriai atlieka komercinių įmonių ir įstaigų auditą.

Vidaus auditoriai atlieka tik valstybinių įstaigų ir įmonių, kuriose jie dirba, auditą. Valstybinėse įstaigose ir įmonėse vidaus audito tarnybų struktūra labai įvairi. Vienose įstaigose visų auditorių pagrindinė darbo vieta yra centrinėje įstaigos būstinėje, kitų tik didžiosios dalies darbuotojų darbo vieta centrinėje įstaigos būstinėje, dar kitose įstaigose didžioji dalis vidaus audito tarnybos darbuotojų dirba pavaldžiose įstaigose ir įmonėse. Taip pat leidus steigti centralizuotas vidaus audito tarnybas išlieka aiški tendencija visus vidaus auditorius, net paliekant jų darbo vietas pavaldžiose įstaigose, perkelti į tiesioginį steigėjo pavaldumą.