Šibalba

Šibalba (isp. Xibalbá) – požemio karalystė majų mitologijoje. Pavadinimas kilo nuo majų kalbos žodžio xibil – išnykti. Pasak mitų, Šibalbos valdovai žmonėms nešdavo ligas ir mirtį. Pavyzdžiui, Šikiripatas ir Kučiumakikas sukeldavo kraujosrūvas, Ach Alpuchas ir Ach Alkana – geltą, Šikas ir Patanas – gerklės kraujosrūvas su mirtinomis išskyromis.

Šibalba buvusi pilna spąstų ir pavojų. Netgi kelias į Šibalbą buvęs pavojingas: reikėję perbristi skorpionų pilną upę, paskui kraujo upę ir galiausiai pūlių upę. Paskui keliautojas patekdavęs į keturių kelių kryžkelę, kurios tikslas – apgauti ir įbauginti keliautoją. Kelionėje jį lydėjęs šuo, su kurio pagalba buvo lengviau įveikti kliūtis. Įveikęs visus pavojus keliautojas patekdavo į Šibalbos tarybą, kurios nariais buvo Šibalbos valdovai. Su jais eilėje sėdėdavo ir valdovų iškamšos, kurios būdavo skirtos pažeiminti atvykėlį, kai šis per klaidą jas sveikindavo. Paskui atvykėlis būdavo sodinamas ant suolo, kuris iš tiesų buvęs krosnimi maisto gamybai. Taip Šibalbos valdovai linksmindavosi iš svečių prieš siunčiant juos į mirtinus išbandymus.

Pasak mito, Šibalbą sudaro 9 sluoksniai, yra gyvatiškame urve arba grotoje su skardžio formos įėjimu. Jos viduje yra išbandymų kambarys, kur patekusysis būdavo kankinamas. Pati Šibalbos esmė buvo atskirti žmogaus sielą nuo kūno. Epiniame kičių padavime Popol Vuh aprašoma, kad Šibalbos valdovus nugalėjo legendiniai dvyniai Šbalankė ir Hunahpu.

Archeologai, vadovaujami Guillermo de Anda, Jukatane aptiko požemių labirintą, jungiantį 14 urvų, kuris galėjęs simbolizuoti kelią į Šibalbą. Mokslininkų manymu labirintas galėjęs būti įrengtas klasikiniu majų civilizacijos laikotarpiu (250–900 m.). Seniausi urvo radiniai datuojami 1900 m. senumo, tačiau kiti vėlesni. Manoma, kad požeminiuose urvuose galėję vykti žmonių aukojimo ir luošinimo ritualai, siekiant patenkinti dievus. Tai liudija požeminiuose urvuose randami nužudytų žmonių palaikai.

• Požeminiai Jukatano urvai Archyvuota kopija 2009-02-06 iš Wayback Machine projekto.
• „Iliustruotasis Mokslas“, 2009 m. kovas