Sparta

Sparta (gr. Σπάρτη) - vėins iš svarbiausiū antikėnes Graikėjės miestū, pats galingiausis Peloponesa miests-valstībė, katram prėklausė Lakuonika ė Mesenėjė. Spartas miests bova isikūres cėntrinie Lakuonikas dalie, dešėniajamė Euruota opes krontė.

Sparta īr ė šiuolaikinis miests ož keliū kiluometrū nu antikėnes vėitas. 2001 m. duomenim anamė gīvena 16 473 prietėlē.

Spartuo vergū (heluotū) bova daug daugiau nego tėkrū spartietiū-karėiviū, dėltuo anėi turieje būtė vėsumet pasiruošė vergū sukėlėmams. Spartietē bova stėprė, garbingė kareivē. Anus kovuos menū muokīdava nu septīniū (da sakuoma, ka nu trijū) metū. Gīvendava kareivinies' praktikoudava homoseksualius santīkiūs. Vėsus metus vilkiedava tiktā pluon apsiaust, mėiguodava unt šiorkščiū nėndriū. Vaikiokams bova skėrta fiziniū pratėmū, skėrtū lavintė kūn, pvz., bėgiuotė per šakas, žarėjas. Be tuo, anus skaudē plakdava rīkštiem, ka priprasto pri skausma. Ka galieto bet kokiuom saliguom prasimaitintė, paauglē vagėliava. Nutvieros vagont nubausdava ož nesiekm'.

Mergelkuom tep pat bova skėrama daug diemese. Anuos bova tep aukliejamas, ka galieto gimdītė stėprius, sveikus vākus. Jeigo vāks gimdava sėlpnos a lėguots, kūdiki numesdava nu skarde. Tep ruoštė kareivē bova poikos ė igodė.