Vilpišys

Anksčiau miškinės katės buvo paplitusios didesnėje Europos žemyno dalyje, išskyrus Fenoskandiją, Europinės dalies Rusijos šiaurę ir rytinę dalį. Iki šiol gyvena Mažojoje Azijoje ir Kaukaze.

Dabar Europoje miškinių kačių populiacijos negausios ar labai mažos, ir yra išlikusios Škotijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, nedidelėse Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos dalyse, Slovėnijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, pietinėje Lenkijoje, vakarų Ukrainoje, Vengrijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Makedonijoje, Graikijoje, Italijoje, pietvakarių Rusijoje arčiau Kaukazo kalnų, Gruzijoje, Turkijoje.

Praeityje miškinių kačių Felis silvestris silvestris porūšis gyveno ir Lietuvoje, bet XIX amžiuje išnyko. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo, maždaug 1980 metais, per medžiotojus, Lietuvos mokslų akademijos zoologijos ir parazitologijos instituto mokslininkus pasiekdavo pasakojimai, kad kažkur buvo pastebėtos miškinės katės, nors šie pasakojimai nebuvo nei paneigti, nei patvirtinti. Nuvykę mokslininkai į vietas, kur neva medžiotojų buvo stebėtos miškinės katės, jų ten jau nesutikdavo.

Miškinės katės gyventi pasirenka miškingas vietas, ypač brandžius miškus.

Gerai laipioja medžiais. Plėšrūnas medžioja paukščius, graužikus ir kitus smulkius žinduolius, kuriuos sugeba įveikti. Nėštumas trunka 63-68 dienas. Balandžio-birželio mėnesiais gimsta 2-6, įprastai 2-4, l.retai 8 jaunikliai. Patelės subręsta 12 mėnesių, patinai – tik trečiaisiais gyvenimo metais.

Miškinių kačių patinai šiek tiek stambesni už pateles, jų kūno ilgis apie 60,9 cm arba matuojant su uodega – 83-97 cm, uodega 23-40 cm, vidutiniškai 31,8 cm, aukštis ties gogu apie 37,6 cm, svoris įprastai 5-8 kg, didžiausias – 9,5 kg. Miškinių kačių patelės šiek tiek smulkesnės už patinėlius, jų kūno ilgis apie 56,8 cm, arba matuojant su uodega – 73-94 cm, uodega vidutiniškai 30,3 cm, aukštis ties gogu apie 35 cm, svoris 2,3-4,9 kg, didžiausias iki 7,1 kg.

Miškinių kačių kailis rusvai pilkas, kūno šonuose ir ant uodegos tamsūs skersiniai dryžiai.

Miškinės katės gyvena iki 12-20 metų.

Miškinių kačių pagrindinės nykimo priežastys yra pasitaikantis poravimasis su naminėmis katėmis (Felis catus), bei miškuose intensyvi žmonių ūkinė veikla, ypač senų miškų masyvų kirtimai.

Pagal 2012 metais Škotijos laukinių kačių bendrijos (SWA) atliktą apskaitą, tarp Škotijoje laisvėje gyvenančių miškinių kačių aptiktos tik 35 genetiškai grynakraujės ^[4].

Pagal naujausiai taisytą katinių rūšių klasifikaciją, nuo 2017 m. išskiriami tik du porūšiai:^[5][6][7]

• Felis silvestris silvestris Schreber, 1777 – Europinė miškinė katė arba europinis vilpišys; gyvena Europos žemyne, Mažojoje Azijoje ir Kaukazo vakarų pakraštyje. Lietuvoje išnykęs.
• Felis silvestris caucasica Satunin, 1905 – Kaukazinė miškinė katė;

Kartais išskiriami 5 miškinių kačių porūšiai:

• Felis silvestris bieti; Išskirta kaip atskira kiniškų kačių (Felis bieti) rūšis.
• Felis silvestris cafra; Išskirta kaip vienas iš trijų afroazinių kačių rūšies porūšių. Gyvena centrinėje, rytų ir pietų Afrikoje.
• Felis silvestris lybica; Išskirta kaip vienas iš trijų afroazinių kačių rūšies porūšių. Gyvena Afrikos šiaurinėje dalyje, Arabijos pusiasalyje, Vidurinės Azijos vakaruose, Irane. Iš šio porūšio yra kilusios naminės katės (Felis catus).
• Felis silvestris ornata; Išskirta kaip vienas iš trijų afroazinių kačių rūšies porūšių.
• Felis silvestris silvestris; Miškinių kačių rūšies vienas iš dviejų porūšių.

Remiantis 2018 m. jungtinės taksonomijos informacijos tarnybos (Integrated Taxonomic Information System, ITIS) interneto svetainėje patalpinta informacija, jie išskiria net 23 miškinių kačių arba vilpišių porūšius, kurie nurodyti žemiau^[8]:

1. Felis silvestris cafra, Desmarest, 1822
2. Felis silvestris caucasica, Satunin, 1905
3. Felis silvestris caudata,Gray, 1874
4. Felis silvestris chutuchta, Birula, 1916
5. Felis silvestris cretensis, Haltenorth, 1953
6. Felis silvestris foxi, Pocock, 1944
7. Felis silvestris gordoni, Harrison, 1968
8. Felis silvestris grampia, Miller, 1907
9. Felis silvestris griselda, Thomas, 1926
10. Felis silvestris haussa, Thomas and Hinton, 1921
11. Felis silvestris iraki, Cheesman, 1921
12. Felis silvestris jordansi, Schwarz, 1930
13. Felis silvestris lybica, Forster, 1780
14. Felis silvestris mellandi, Schwann, 1904
15. Felis silvestris nesterovi, Birula, 1916
16. Felis silvestris ocreata, Gmelin, 1791
17. Felis silvestris ornata, Gray, 1832
18. Felis silvestris reyi, Lavauden, 1929
19. Felis silvestris rubida, Schwann, 1904
20. Felis silvestris silvestris, Schreber, 1777
21. Felis silvestris tristrami, Pocock, 1944
22. Felis silvestris ugandae, Schwann, 1904
23. Felis silvestris vellerosa, Pocock, 1943

Remiantis pagal, Wilson & Reeder’s Mammal Species of the World, Third Edition, išskiriami 22 porūšiai kaip it ITIS sąraše, išskyrus Felis silvestris vellerosa porūšį, kurio šiame sąraše nėra.

Artimiausias miškinių kačių giminaitis katinių (Felidae) šeimoje – afroazinė katė (Felis lybica), kurios anksčiau (kartais ir dabar, jeigu pagal tradicinę klasifikaciją) buvo priskiriamos miškinių kačių porūšiu ir klasifikacijoje buvo užrašomos Felis silvestris lybica.

• Istoriniais laikais išnykusios vietinės Lietuvos žinduolių rūšys
• Katinių šeimos rūšys pagal dydį

• Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. 12 tomas, 277 psl., 1984 m., Vilnius.

Vikiteka: Vilpišys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• alkas.lt / Ar gali į Lietuvą sugrįžti miškiniai katinai – vilpišiai?, Sausio 3, 2013.
• etimologija.baltnexus.lt / Vilpišio etimologija
• huffingtonpost.co.uk / British Big Cats: Scottish Wildcat 'Could Be Made Extinct At Any Moment' (Iliustruota nuotraukomis), Anglų kalba