Vanuatu

Pagrindinis straipsnis – Vanuatu istorija.

Vanuatu priešistorė yra gana neaiški. Archeologiniai radiniai neprieštarauja populiariausiai teorijai, jog austronezinėmis kalbomis kalbėję žmonės į salas atsikėlė maždaug prieš 4000 metų, t. y. maždaug 2000 m. pr. m. e. Seniausi rasti keramikos gaminių fragmentai datuojami 1300–1100 metais pr. m. e.

Pirmasis iš europiečių salas atrado portugalas Pedras Kirozas (1606 m.). Europiečiai labiau pradėjo domėtis salomis po Dž. Kuko kelionių XVIII a., jos pavadintos Naujaisiais Hebridais. 1906 m. Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė sutartį dėl bendro Naujųjų Hebridų salų valdymo. Nuo 1960 m. pradėta reikalauti didesnės savivaldos, o nepriklausoma valstybe Vanuatu tapo 1980 m. Devintajame dešimtmetyje šalį krėtė politiniai neramumai.

Vardas šaliai suteiktas gavus nepriklausomybę ir reiškia „Amžinoji žemė“.

Pagrindinis straipsnis – Vanuatu politinė sistema.

52 narių respublikos parlamentas renkamas ketveriems metams visuotiniuose rinkimuose. Dominuojančios partijos lyderis paskiriamas ministru pirmininku. Prezidentą, valstybės vadovą, renka parlamentas 6 provincijų gubernatoriai (5 metų kadencijai).

Pagrindinis straipsnis – Vanuatu provincijos.

 

Nuo 1994 metų Vanuatu suskirstyta į 6 provincijas. Angliški provincijų vardai gaunami sudėjus pirmąsias jas sudarančių salų raides.

• Malampa: Malakula, Ambrimas, Paama;
• Penama: Sekminių sala (Pentecost), Ambaė, Maevo;
• Sanma: Santas, Malas;
• Šefa: Šeperdo salos, Efatė;
• Tafea: Tana, Aniva, Vakarų Futūna, Eromangas, Aneitiumas;
• Torba: Toreso salos, Bankso salos.

Provincijos yra autonomiški vienetai su nuosavais renkamais parlamentais, oficialiai vadinamais provincijų tarybomis. Jos renka mokesčius, taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl vietinio masto klausimų, pavyzdžiui, tokių kaip turizmas ar provincijos biudžeto paskirstymas. Provincijos tarybai vadovauja pirmininkas, kuris išrenkamas iš esamų tarybos narių. Provincijos vykdomoji valdžia sudaroma iš provincijos valdžios atstovų, kuriems vadovauja Ministro Pirmininko paskiriamas pareigūnas.

 

Pagrindinis straipsnis – Vanuatu geografija.

Vanuatu valstybę sudaro 82 salos. Dėl dviejų salų – Metju ir Hanterio – vyksta ginčai su Naująja Kaledonija. Pačios didžiausios salos yra Espiritu Santas, Malakula, Efatė, Eromangas, Ambrimas, Tana. Visos salos yra vulkaninės kilmės, kalnuotos. Dalyje salų yra veikiančių ugnikalnių (Lopevis, Jasuras ir kt.) bei aktyvių povandeninių ugnikalnių. Kiti kūgiai nebeaktyvūs, paveikti erozijos. Aukščiausia šalies vieta yra Tabvemasanos kalnas (1879 m) Espiritu Santo saloje. Salų krantai skardingi, pakrantėse nėra šelfo. Gėlo vandens šaltinių ir upių salose nedaug.

Klimatas – subtropinis, jūrinis. Nuo spalio iki kovo vyrauja drėgni ir karšti orai, o tarp balandžio ir rugsėjo būdingi vėsesni ir sausesni orai. Temperatūra metų bėgyje svyruoja tarp 20-32 °C. Nuo gegužės iki spalio pučia pietryčių pasatai, o šiltuoju laikotarpiu pasitaiko tropinių ciklonų. Metinis kritulių kiekis 2360-4000 mm.

Salas dengia drėgnieji tropiniai miškai. Bioįvairovė nėra didelė: vietinių didesnių žinduolių rūšių nėra, yra 19 roplių, 11 šikšnosparnių ir 61 paukščių rūšis. Dalis šių rūšių yra endeminės.

 

Pagrindinis straipsnis – Vanuatu ekonomika.

Šalies ekonomika paremta keturiomis sritimis: žemės ūkiu, turizmu, finansinėmis paslaugomis užsieniui bei gyvulininkyste. Nors svarbus gyventojų užsiėmimas yra ir žuvininkystė, tačiau jos produkcijos eksportas neišvystytas – beveik viskas suvartojama vietinėje rinkoje. Populiarūs eksportuojami gaminiai yra jautiena, kakava, mediena. Dažniausiai importuojama techninė įranga, maisto produktai, degalai.

Vanuatu mineralinių išteklių yra nedaug. Šalyje nėra žinomų naftos telkinių.

Mažas šviesos sektorius aprūpina tik vietinę rinką. Mokestinės pajamos daugiausia gaunamos iš importo muitų bei 12,5 proc. PVM už prekes ir paslaugas. Ekonomikos plėtrai trukdo priklausomybė nuo palyginus mažo prekių transporto; dažnai įvykstančios stichinės nelaimės; atoki salų geografinė padėtis.

Žemės ūkis – pragyvenimo šaltinis maždaug 65 procentams gyventojų. Tropinis klimatas palankus auginti įvairioms vaisių, daržovių, prieskonių rūšims, įskaitant bananus, persikus, cukranendres, žemės riešutus, kopūstus, pipirus, batatus, morkas, paprikas, baklažanus ir daugelį kitų rūšių.

Turizmas suteikia reikalingos užsienio valiutos. Palyginus 2007 ir 2008 metus, turizmas išaugo 17 procentų. Turizmo augimą paskatino kelios Vanuatu filmuotos ir televizijose pasirodžiusios realybės šou laidos.

Pagrindinis straipsnis – Vanuatu demografija.

95 proc. gyventojų – melaneziečiai (ni-vanuatu). Valstybinės kalbos – bislama, anglų kalba, prancūzų kalba. Be to, salose kalbama net 113 vietinių melaneziečių kalbų (o Futūnoje – polineziečių). Raštingumas – 53 %.

Pasiskirstymas pagal religijas:

• presbiterionai 36,7 %;
• anglikonai 15 %;
• katalikai 15 %;
• tradiciniai tikėjimai 7,6 %;
• septintosios dienos adventistai 6,2 %;
• Kristaus bažnyčia 3,8 %;
• kitos 15,7 %.

Be to, Vanuatu nuo II pasaulinio karo gan paplitę krovinių kultai, kuomet tikima magiška vakarietiškų produktų galia.

Pagal 2006 m. sudarytą „Happy Planet“ indeksą, Vanuatu visuomenė pripažinta laimingiausia ir ekologiškiausia pasaulyje.

Vanuatu yra 2 miestai – sostinė Port Vila (Efatės s.) bei Luganvilis (Espiritu Santo s.).

 

Pagrindinis straipsnis – Vanuatu kultūra.

Vanuatu kultūrai būdinga didelė įvairovė, kuri susiformavo tiek nepamirštant savų vietinių tradicijų, tiek perimant daug iš kitų kultūrų. Vanuatu galima padalinti į tris pagrindines kultūrines sritis: šiaurinę, centrinę ir pietinę dalį.

Atlikus archeologinius kasinėjimus, genčių vado Roi Matos valdos 2000 m. buvo įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Vanuatu bręsdami jaunuoliai dalyvauja ceremonijose ir ritualuose, jog galėtų būti inicijuoti į vyrus. Dažnai neapsieinama be apipjaustymo.

Daugumoje gyvenviečių yra įsikūrę nakamal arba kaimo klubai, vietos, kuriose susitinka vietiniai gyventojai. Kaimuose dažnai būna nustatytų įvairių vietų, į kurias galima patekti arba tik vyrams, arba tik moterims, pavyzdžiui, tuose pačiuose kaimo klubuose yra įkurtos specialios patalpos moterims jų menstruacijų periodu.

 

Tradicinė Vanuatu muzika vis dar klesti kaimiškose vietovėse. Iš instrumentų populiariausi idiofonai, pavyzdžiui, įvairių dydžių ir formų būgnai ar barškučiai. Kitas Vanuatu mėgstamas žanras, išpopuliarėjęs XX amžiuje, yra styginių instrumentų orkestrai, kur grojama įprastomis ir havajietiškomis gitaromis ir dainuojamos populiarios dainos.

Kriketas yra svarbi Vanuatu kultūros dalis. Yra įkurta nacionalinė kriketo komanda. Taip pat mėgstamas regbis ir futbolas, o štai tinklinis laikomas tik moterišku sportu.

Maisto kultūrai būdinga žuvis, daržovės, vaisiai ir šakniavaisiai. Dažniausiai kiekviena šeima turi prie namų daržą, sodą, kur užsiaugina reikiamų produktų. Dėl šios priežasties maisto trūkumas yra retas dalykas. Papajos, persikai, mango, saldžiosios bulvės kasmet neša gausų derlių. Kokosų pienas dažnai naudojamas paskaninti gaminamą maistą. Patiekalai dažnai gaminami ant karštų akmenų, verdami arba troškinami. Kepimas nėra populiaru.

• Vanuatu ryšiai
• Vanuatu transportas
• Vanuatu karinės pajėgos
• Vanuatu tarptautiniai santykiai
• Vanuatu šventės

Vikiteka: Vanuatu – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

 

Laisvajame žodyne yra terminas Vanuatu

Vanuatu – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• CŽV statistika Archyvuota kopija 2016-05-15 iš Wayback Machine projekto.
• Turizmo katalogas