Klimatas

Senovės Graikijoje klimato sąvoka buvo naudojama pasaulio suskirstymui į klimato zonas ne tik pagal panašius orus, bet ir pagal atstumą nuo pusiaujo (platumas). Dabartiniai skirstymai naudoja klimato regionus, ypač remiantis temperatūros ir kritulių duomenimis, nes skirstymas vien pagal platumas neatsižvelgia į skirtingų reljefo formų (kalnų, kalnų grandinių, didelių ežerų, jūrų ir upių) įtaką klimatui.

Šiuo metu naudojamos klimato klasifikacijos nežymiai skiriasi, tačiau dauguma remiasi Köppen klimato klasifikacijos principu.

Paprastai klasifikuojama pagal šiuos kriterijus:

• Pagal platumas (smulkiau žr.Klimato juostos):
  • Atogrąžų (tropinis) klimatas: karštas, be žymių oro temperatūros skirtumų tarp metų laikų; pusiaujo regionuose;
  • Vidutinių platumų: vidutinės temperatūros, tradiciniai keturi metų laikai (pavasaris, vasara, ruduo, žiema);
  • Poliarinis klimatas: šaltas, ilgos žiemos, ryškus sezoniškumas;
• Pagal temperatūrą ir kritulių kiekį bei periodiškumą;
• Regionai taip pat skirstomi priklausomai nuo to, ar klimatas žemyninis (ryškus kontrastas tarp žiemos ir vasaros), ar jūrinis (dėl vandenynų temperatūra švelnesnė, tačiau būdingi drėgnesni orai nei žemyniniame).

Keturi metų laikai kaip sezonai (daugiausiai pagal temperatūras) traktuojami tik vidutinėse platumose, kituose regionuose sezonai skirstomi pagal kritulius į sausąjį ir drėgnąjį.

Klimatą sąlygojančių faktorių gali būti labai daug ir jų tarpusavio sąveika sudėtinga, todėl didesnių regionų ar globalinį klimatą yra sunku prognozuoti tiksliai. Prie pastovesnių priskiriami šie veiksniai:

• Platuma nulemia vietovės paviršiui tenkančio Saulės spinduliavimo stiprumą, kas turi įtakos temperatūros pokyčiams ir atmosferos cirkuliacijai. Daugiausiai energijos iš saulės gauna pusiaujo regionai, kur spindulių ir žemės paviršiaus sudaromas kampas didžiausias (spinduliai nueina trumpiausią kelią), todėl spindulių koncentracija ploto vienetui didesnė nei tolstant nuo pusiaujo link ašigalių.
• Aukštis virš jūros lygio
• Sausumos ir vandens plotų santykis. Dėl didelės vandens slaptosios šilumos ir greitesnio šilumos pasiskirstymo, vanduo į temperatūrų pokyčius reaguoja lėčiau nei sausuma, todėl vietovėse, kur vandens telkinių daugiau, būdinga silpnesnė, lėtesnė temperatūrų kaita.
• Buvimas netoli vandenynų ir/ar kalnų

Kiti veiksniai yra labiau kintantys:

• Termohalinė cirkuliacija (THC), kuri perneša šilumos energiją tarp pusiaujo ir ašigalių;
• Kitos vandenynų srovės, atliekančios tą patį regioniniu mastu;
• Augalija – nuo augalijos tipo ir kiekio priklauso, kaip sugeriama saulės šiluma, kiek sulaikoma vandens (intercepcija), bei lietaus charakteristikos vietiniu mastu;
• Šiltnamio dujų kiekio atmosferoje pokyčiai – turi įtakos saulės energijos sulaikymui, kas gali sukelti pasaulinį atšilimą arba apledėjimą;

Klimato rodikliai naudojami statistikai, tyrimams, siekiant suprasti bei modeliuoti klimatą. Paprastai mokslininkai derina paprastumo ir užbaigtumo principus; rodiklis dažniausiai parodo konkretaus klimato elemento būklę konkrečiu laiku; rodiklių sugrupavimas padeda nustatyti klimato požymius, pokyčius, priežastis ir tendencijas.

• Lietuvos klimatas
• Orai
• Orų prognozė
• Orų valdymas
• Pasaulinis atšilimas

• Lietuvos klimato aprašymas
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
• Lietuvos klimato rajonavimas Archyvuota kopija 2007-06-21 iš Wayback Machine projekto.
• Pasaulinės meteorologijos organizacijos internetinis puslapis (anglų, arabų, ispanų, prancūzų, rusų k.)
• Science Daily pasaulio klimato naujienos