Sausio 11

Audrius (Audrys) – Girstis – Marcijona – Marcijonas – Narutis – Stefanija – Vilnė

• 1529 – paskelbtas pirmasis Lietuvos įstatymų rinkinys – Lietuvos Statutas;
• 1582 – Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila pasirašė pirmosios Vilniuje kunigų seminarijos steigimo aktą;
• 1842 – caro įsakymu uždaryta Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija;
• 1930 – Kaune ties Aleksotu atidarytas Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną;
• 1990 – Michailo Gorbačiovo vizitas Lietuvoje: į Lietuvą atvyko SSRS ir SSKP vadovas Michailas Gorbačiovas, turėjęs išsiaiškinti dėl LKP skilimo ir sustabdyti Lietuvos ėjimą Nepriklausomybės link. Katedros aikštėje įvyko mitingas „Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai“, kuriame dalyvavo apie 250 tūkstančių žmonių;
• 1991 – LKP (SSKP) veikėjas Juozas Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje įsteigtas Nacionalinis gelbėjimo komitetas, neva imantis valdžią į savo rankas. Tą pačią dieną sovietų desantininkai Vilniuje užėmė telefonų stotį, Krašto apsaugos departamento pastatus, Spaudos rūmus, Nemenčinės TV retransliacijos centrą, Vilniaus geležinkelio stotį. Aukščiausiosios Tarybos rūmus saugojo apie 20 tūkstančių žmonių;
• 1991 – atidaryta Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;
• 1994 – Seimas ratifikavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvosios prekybos sutartį;
• 2002 – Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikoje atidarytas moderniausias šalyje onkologinių ligų gydymo kompleksas.

• 1848 m. – Henrikas Geršinskis, gydytojas, visuomenės veikėjas, publicistas (m. 1930 m.).
• 1880 m. – Pijus Bielskus, Romos katalikų kunigas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininkas (m. 1958 m.).
• 1897 m. – Juozas Strolia, smuikininkas, pedagogas, chorvedys, istorikas, kompozitorius (m. 1969 m.).
• 1901 m. – Konstantinas Dulksnys, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1941 m.).
• 1904 m.:
  • Antanas Daukša, Lietuvos ekonomistas (m. 1974 m.).
  • Henrikas Ernestas Blazas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (m. 1965 m.).
• 1911 m. – Vaclovas Kosciuška, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 1984 m.).
• 1921 m.:
  • Leonas Jovaiša, Lietuvos edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2017 m.).
  • Pranas Lapė, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 2010 m.).
• 1923 m. – Sergejus Chotianovičius, Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1928 m. – Emilijus Andriulis, Lietuvos gydytojas higienistas (m. 1991 m.).
• 1930 m. – Rimantas Budrys, Lietuvos žurnalistas, rašytojas (m. 2001 m.).
• 1934 m. – Stanislovas Muižė, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1936 m. – Algirdas Antanas Brukas, Lietuvos miškininkas.
• 1938 m. – Egidijus Saulius Juodis, Lietuvos mechanikos inžinierius šilumininkas, technologijos mokslų daktaras.
• 1939 m. – Leonas Gytis Lazėnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas (m. 1985 m.).
• 1940 m. – Stasys Vitkus, energetikas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1942 m. – Jūratė Sofija Laučiūtė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1955 m. – Leonid Gurin, ukrainietis, Lietuvos ir Visagino ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Vytautas Lapėnas, aviatorius, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1959 m. – Rolandas Rastauskas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Vytautas Judickas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Palemonas Gintaras Janonis, Lietuvos tapytojas, dailininkas restauratorius.
• 1963 m.:
  • Audrius Juzėnas, Lietuvos kino režisierius, scenaristas, prodiuseris.
  • Marija Jurgilienė, Lietuvos ir Šakių raj. visuomenės bei politinė veikėja.
• 1964 m. – Kęstutis Bartušis, mokytojas metodininkas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis veikėjas.
• 1966 m. – Alvidas Lukošaitis, Lietuvos politologas, teisininkas, istorikas, socialinių mokslų daktaras.

• 1397 m. – Skirgaila, lietuvių kunigaikštis (g. 1353 m.).
• 1782 m. – Martynas Mikalojus Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (g. 1705 m.).
• 1851 m. – Kazimieras Dmochovskis, Lietuvos Katalikų bažnyčios arkivyskupas (g. 1780 m.).
• 1890 m. – Fridrichas Bekeris, tautosakos rinkėjas ir vertėjas į vokiečių kalbą (g. 1805 m.).
• 1926 m. – Marijonas Tamošauskas, Lietuvos mokslininkas geologas, akmens anglių telkinių paieškos specialistas (g. 1868 m.).
• 1975 m. – Juozas Rudzinskas, aktorius (g. 1905 m.).
• 1985 m. – Jonas Kriukelis, Lietuvos architektas (g. 1927 m.).
• 1994 m. – Aleksandras Merkelis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, žurnalistas, visuomenininkas (g. 1907 m.).
• 1998 m. – Hermanas Perelšteinas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1923 m.).
• 1999 m.:
  • Antanas Jasaitis, Lietuvos biochemikas, bioenergetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1936 m.).
  • Benediktas Mačikėnas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1914 m.).
• 2003 m. – Paulius Petronis, politinis kalinys, saleziečių vienuolijos idėjų ir katalikiškos literatūros platintojas, publicistas ir keleto knygelių autorius (g. 1916 m.).
• 2005 m. – Bronius Kuculis, Lenkijos lietuvių kunigas, prelatas (g. 1928 m.).
• 2006 m. – Bronislovas Brazdžius, pedagogas, kunigas, visuomenės veikėjas (g. 1926 m.).
• 2019 m. – Albertas Nargėlas, Lietuvos inžinierius elektrikas (g. 1935 m.).
• 2022 m. – Romualdas Kęstutis Urbaitis, teisininkas, buvęs LR Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (g. 1942 m.).^[1]

• 1569 – Londono Šv. Povilo katedroje pradėti traukti pirmosios Didžiojoje Britanijoje nacionalinės loterijos laimingieji skaičiai. Gautos lėšos buvo panaudotos įtvirtinimams, uostams taisyti bei kitiems visuomeniniams darbams;
• 1866 – prie Anglijos paskendus garlaiviui „London“ žuvo daugiau kaip 220 žmonių;
• 1922 – 14 metų berniukas Leonardas Tompsonas (Leonard Thompson) iš Kanados tapo pirmuoju žmogumi, kuriam cukrinio diabeto gydymui sėkmingai buvo panaudotas insulinas;
• 1935 – amerikietė Amelia Earhart tapo pirmąja moterimi, lėktuvu viena perskridusia Ramųjį vandenyną;
• 1940 – įvyko Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera;
• 1946 – Albanijos ministras pirmininkas Enveras Hodža Albaniją paskelbė Liaudies respublika, o save jos vadovu;
• 1962 – daugiau kaip 3 tūkst. žmonių žuvo po nuošliauža Huaskarano vietovėje Peru;
• 1964 – JAV vyriausybės komisija oficialiai paskelbė specialaus komiteto (Surgeon General's Advisory Committee on Smoking and Health) tyrimą, kuris buvo paremtas 7000 mokslinių straipsnių, susiejančių tabako vartojimą su vėžiniais ir kitais susirgimais. Po šio pranešimo paskelbimo, JAV ant tabako gaminių atsirado įspėjimai apie žalą sveikatai, pradėta kampanija prieš rūkymą;
• 1981 – trijų britų grupė, vadovaujama sero Ranulfo Fieneso (Ranulph Fiennes), greičiausiai ilgiausiu maršrutu kirto Antarktiką – Skoto bazę ji pasiekė per 76 dienas, įveikusi 2 tūkst. 200 mylių;^[2]
• 1998 – Pakistano Lahoro mieste per religines pamaldas ginkluoti asmenys išžudė mažiausiai 22 šiitų musulmonus ir dar 51 sužeidė;
• 2003 – Ilinojaus valstijos gubernatorius pakeitė 150 pasmerktųjų mirties bausmei įkalinimu iki gyvos galvos, dar labiau pakurstydamas nacionalinius debatus dėl mirties bausmės JAV.

• 347 m. – Teodosijus I Didysis, 379–395 m. Romos imperijos imperatorius. Jis uždraudė pagonišką kultą. Jo laikais galutinai įsigalėjo krikščionybė. Dėl to, krikščionių rašytojai jį pavadino Didžiuoju (m. 395 m.).
• 1503 m. – Parmidžaninas, italų tapytojas ir vienas iš pirmųjų menininkų, pradėjusių maištauti prieš brandžiojo renesanso meno sampratą. Tikrasis vardas Francesco Maria Mazzola^[3] (m. 1540 m.).
• 1815 m. – John Alexander Macdonald, pirmasis Kanados ministras pirmininkas 1867–1873 m.^[4] (m. 1891 m.).
• 1842 m. – Viljamas Džeimsas, amerikiečių filosofas, psichologas (m. 1910 m.).
• 1845 m. – Albert Victor Bäcklund, švedų matematikas ir fizikas (m. 1922 m.).
• 1906 m. – Fricis Dziesma, latvių poetas, žurnalistas, bibliotekininkas (m. 2004 m.).
• 1907 m. – Pierre Mendes-France, 1954 m. tapęs Prancūzijos ministru pirmininku ir baigęs prancūzų karą Indokinijoje. Dėl pilietinio karo Alžyre jis pralaimėjo rinkimus 1955 m.^[5] (m. 1982 m.).
• 1924 m. – Roger Charles Louis Guillemin, 1977 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6].
• 1939 m. – Richard Allen Posner, amerikiečių teisės filosofas, teoretikas, ekonominės teisės analizės mokyklos atstovas, Čikagos universiteto profesorius, JAV Apeliacinio Teismo teisėjas.
• 1957 m. – Marija Rozarija Omadžijo, italų televizijos ir kino aktorė, UNICEF geros valios ambasadorė (m. 2024 m.).
• 1971 m. – Mary Jane Blige, amerikiečių R’n’B atlikėja.
• 1972 m. – Amanda Peet, amerikiečių aktorė.
• 1974 m. – Jens Nowotny, buvęs vokiečių futbolininkas, žaidęs gynėjo pozicijoje Vokietijos rinktinės ir Zagrebo „Dinamo“ klube.
• 1980 m. – Michael Deshaun Williams, amerikiečių futbolo žaidėjas^[7].
• 1983 m. – Adrianas Sutilis, Vokietijos Formulės 1 lenktynininkas.
• 1984 m. – Deniss Ivanovs, Latvijos futbolininkas, Latvijos rinktinės ir Liepojos „Metalurgs“ klubo gynėjas.
• 1985 m. – Kazukis Nakadžima, Formulės 1 lenktynininkas, šiuo metu neatstovaujantis jokia F1 ekipai.

• 844 m. – Mykolas Rangabėjus, Bizantijos imperatorius 811–813 m.
• 1055 m. – Konstantinas IX Monomachas, 1042–1055 m. Bizantijos imperatorius (g. 980 m.).
• 1843 m. – Francis Scott Key, JAV advokatas ir poetas, parašęs nacionalinio himno žodžius^[8] (g. 1779 m.).
• 1923 m. – Konstantinas I, 1913–1917 m. ir 1920–1922 m. Graikijos karalius (g. 1868 m.).
• 1928 m. – Thomas Hardy, anglų rašytojas ir poetas, išgarsėjęs romanais „Kasterbridžo meras“ ir „Tesė d’Erbervilių giminės“^[9] (g. 1840 m.).
• 1953 m. – Nojus Žordanija, gruzinų žurnalistas, Rusijos ir Gruzijos politinis veikėjas (g. 1868 m.).
• 1966 m.:
  • Alberto Giacometti, italų skulptorius ir tapytojas^[10] (g. 1901 m.).
  • Juho Pietaris „Hanesas“ Kolehmainenas, suomių ilgų nuotolių bėgikas. 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Stokholme Kolehmainenas iškovojo aukso medalius 5000 m, 10000 m ir kroso rungtyse, taip pat kartu su kitais suomių bėgikais Jalmariu Eskola ir Albinu Stenrosu iškovojo sidabro medalį komandinėje kroso rungtyje. 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Antverpene Kolehmainenas iškovojo aukso medalį maratono rungtyje (g. 1889 m.).
• 1967 m. – Vilhelms Munters, Latvijos politikas, diplomatas (g. 1898 m.).
• 1983 m. – Nikolajus Podgornas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas (g. 1903 m.).
• 1984 m. – Borisas Kolčinas, rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras (g. 1914 m.).
• 2005 m. – Fabricio Meoni, buvęs motociklų lenktynininkas iš Italijos. Su KTM gamykline komanda jis dalyvavo Dakaro ralyje, kuriame nugalėjo 2001 ir 2002 m (g. 1957 m.).
• 2007 m. – Solveig Dommartin, prancūzų – vokiečių aktorė, režisierė (g. 1961 m.).
• 2008 m. – Sir Edmund Percival Hillary, Naujosios Zelandijos alpinistas. 1953 m. gegužės 29 d. kartu su šerpu Tensingu Norgėjumi pirmieji užlipo į aukščiausią pasaulio viršūnę Himalajuose – Everestą (8 848 m) (g. 1919 m.).
• 2015 m. – Anita Ekberg, švedų kino aktorė.
• 2022 m. – Davidas Sasolis, Italijos politikas, ėjęs Europos Parlamento pirmininko pareigas (g. 1956 m.).^[11]
• 2024 m. – Edas Brodbentas, politologas, Kanados politinis veikėjas (g. 1936 m.).^[12]

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-11 iš Wayback Machine projekto.