Rugsėjo 15

Eugenija – Nikodemas – Rimgailė – Rolandas – Vismantas – Vismantė

• 1920 – Lietuvos sporto sąjunga (pirmoji Lietuvos sporto organizacija) pervadinta į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą ir šios organizacijos sudėtyje įkurtas futbolo klubas „LFLS Kaunas“, vėliau 1922 m. tapęs pirmuoju Lietuvos futbolo čempionu;
• 1989 – paskelbta apie lenkų autonomijos Lietuvos SSR sudėtyje sukūrimą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose;
• 1990 – Klaipėdoje pradėtas leisti laikraštis „Vakarų ekspresas“;
• 2009 – atstatydintas Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

• 1801 m. – Mauricijus Prozoras, 1831 m. sukilimo dalyvis, rezistentas, visuomenės veikėjas (m. 1886 m.).
• 1880 m. – Pranas Domšaitis, XX a. lietuvių dailininkas, tapytojas ekspresionistas (m. 1965 m.).
• 1896 m.:
  • Matas Menčinskas, Lietuvos skulptorius, tapytojas (m. 1942 m.).
  • Matas Mickis, Lietuvos agronomas ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (m. 1960 m.).
• 1899 m. – Leonardas Peseckas, Lietuvos lakūnas, pirmasis Lietuvos karo aviacijos majoras.^[1] (m. 1976 m.).
• 1904 m. – Valerijonas Derkintis, aktorius (m. 1979 m.).
• 1907 m. – Bronius Pundzius, lietuvių skulptorius monumentalistas (m. 1959 m.).
• 1908 m. – Juozas Kuprys, Lietuvos gydytojas, medicinos mokslų daktaras, kūno kultūros ir sporto specialistas (m. 1984 m.).
• 1912 m. – Liudas Vilimas, lietuvių dailininkas (m. 1966 m.).
• 1931 m. – Petras Algirdas Čiočys, Lietuvos teisėtyrininkas, socialinių mokslų daktaras, sporto veikėjas, rankinio tarptautinės kategorijos teisėjas (m. 2021 m.).
• 1938 m. – Rimantas Banevičius, Lietuvos inžinierius technologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1942 m. – Mečislovas Švabas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m. – Jonas Rimša, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1948 m. – Danius Lygis, aplinkosaugininkas, MRU docentas, buvęs politikas, Lietuvos aplinkos apsaugos ministras ir aplinkos viceministras.
• 1954 m.:
  • Jonas Gasiūnas, Lietuvos tapytojas.
  • Stanislovas Kaulavičius, pedagogas, Zarasų rajono visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Algis Stasys Revuckas, Lietuvos ir Birštono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vladas Baltuonis, Lietuvos ir Kretingos rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1960 m. – Rita Samienė, Lietuvos ir Joniškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1962 m. – Audronė Kardašienė-Šleinienė, inžinierė, vadybininkė, Šiaulių miesto politinė ir visuomenės veikėja.
• 1968 m. – Vilma Budvytienė, teisininkė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė veikėja.
• 1970 m. – Asta Černiauskienė, Lietuvos ir Druskininkų politinė bei visuomenės veikėja.
• 1974 m. – Modestas Pitrėnas, choro ir orkestro dirigentas.
• 1981 m. – Tomas Intas, Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, specializuojantis ieties metime. 2004 m. pasiekė Lietuvos rekordą.

• 1534 m. – Mykolas Glinskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas (g. 1460 m.).
• 1945 m. – Jonas Balčius, Lietuvos visuomenės veikėjas, daraktorius (g. 1883 m.).
• 1954 m.:
  • Stanislovas Čėsna, Romos katalikų kunigas, Sasnavos klebonas, publicistas, visuomenininkas (g. 1864 m.).
  • Vladas Nagius-Nagevičius, Lietuvos gydytojas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, generolas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1880 m.).
• 1955 m. – Bronislava Biržiškienė-Šėmytė, lietuvių ir JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja (g. 1879 m.).
• 1968 m. – Jonas Adolfas Starkus, Romos katalikų kunigas, pedagogas, bažnytinės teisės daktaras (g. 1895 m.).
• 1972 m. – Jonas Byra, Lietuvos dainininkas (tenoras), pedagogas, chorvedys.^[2] (g. 1891 m.).
• 1983 m. – Justinas Kudirka, vargonininkas, dainininkas (tenoras), pedagogas, chorvedys (g. 1893 m.).
• 1990 m. – Antanas Barčas, Lietuvos teatro aktorius (g. 1928 m.).
• 1993 m.:
  • Augustinas Kepenis, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1930 m.).
  • Viktoras Budrevičius, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas (g. 1928 m.).
• 1999 m. – Julius Mituzas, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1911 m.).
• 2005 m. – Jeronimas Kačinskas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas, Klaipėdos garbės pilietis (g. 1907 m.).
• 2008 m.:
  • Robertas Alfonsas Danys, Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius (g. 1963 m.).
  • Viktoras Šinkariukas, Lietuvos teatro aktorius ir režisierius (g. 1947 m.).
• 2020 m. – Arnoldas Piročkinas, Lietuvos kalbininkas (g. 1931 m.).
• 2021 m. – Romualdas Rakauskas, fotožurnalistas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, savaitraščio „Nemunas“ bendradarbis. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės narys. Aktyviai rengė personalines ir dalyvavo grupinėse meninės fotografijos parodose (g. 1941 m.).^[3]
• 2022 m. – Ferdinandas Jakšys, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (g. 1937 m.).^[4]

• 1776 – Anglijos kariuomenė okupavo Niujorką;
• 1821 – Ispanijos kolonijos Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika ir Salvadoras paskelbė nepriklausomybę;
• 1830 – geležinkelyje įvyko pirmasis nelaimingas atsitikimas – atidarant pirmąją pasaulyje geležinkelio stotį Mančesteryje mirtinai sužeistas žmogus;
• 1835 – anglų laivas „HMS Beagle“, kuriuo plaukė ir Charles Darwin, atrado Galapagų salas;
• 1882 – Britai užėmė Kairą;
• 1894 – Japonija sumušė Kiniją Pin Jan (Ping Yang) mūšyje;
• 1916 – Somos mūšyje pirmą kartą panaudoti tankai;
• 1928 – Aleksandras Flemingas išskyrė antibakterinę medžiagą ir išrado peniciliną. Savo išradimą paskelbė tik po metų – 1929 m. rugsėjo 30 d.
• 1935 – naciai Vokietijoje priėmė Niurnbergo įstatymus. Pagal juos iš visų žydų buvo atimta jų pilietybė, atidaryti getai, svastika tapo nacionaline vėliava;
• 1942 – Vokiečių kariuomenė pradėjo Stalingrado puolimą;
• 1949 – Konrad Adenauer išrinktas pirmuoju Vakarų Vokietijos federaliniu kancleriu, o prezidentu – Theodor Heuss;
• 1971 – 12 kanadiečių iš Vankuverio įkūrė ekologinę organizaciją „Greenpeace“. Jie protestavo prieš JAV vykdomus branduolinius bandymus Aliaskoje;
• 2000 – Sidnėjuje prasidėjo vasaros olimpinės žaidynės.

• 1254 m. – Markas Polas, Venecijos pirklys ir keliautojas, su savo tėvu ir dėde vienas pirmųjų europiečių, keliavusių Šilko keliu į Kiniją bei apsilankiusių pas didįjį chaną – Kublajų (Čingis Chano anūkas) (m. 1324 m.).
• 1789 m. – Džeimsas Fenimoras Kuperis, amerikiečių rašytojas romanistas, romantinės literatūros atstovas (m. 1851 m.).
• 1804 m. – Michailas Maksimovičius, ukrainiečių rašytojas, botanikas, istorikas, archeologas, tautosakininkas (m. 1873 m.).
• 1890 m. – Agata Kristi, anglų rašytoja. Daugelio žinomų detektyvų autorė (m. 1976 m.).
• 1897 m. – Teodoras Adrianas von Rentelnas, nacistinės Vokietijos politinis veikėjas, Lietuvos generalinės srities generalinis komisaras.
• 1901 m. – Deim Silvija Krou, anglų kraštovaizdžio architektė (m. 1997 m.).
• 1907 m. – Michailas Gerasimovas, rusų antropologas, archeologas, daktaras (m. 1970 m.).
• 1914 m. – Adolfo Bioy Casares, Argentinos rašytojas, fantastinės tematikos pradininkas Argentinos literatūroje (m. 1999 m.).
• 1937 m.:
  • Fernandas de la Rua, Argentinos politikas. Nuo 1999 m. gruodžio 10 d. iki 2001 m. gruodžio 21 d. buvo šalies prezidentu. Argentinos socialistų partijos narys.
  • Robert Emerson Lucas, Jr., 1995 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[5].
• 1975 m. – Andy LaPlegua, vokalistas ir futurepop grupės Icon of Coil įkūrėjas. La Plegua taip pat turi tris projektus, kuriuose dalyvauja: Combichrist, Panzer AG ir Scandy. Du iš jų (Icon of Coil ir Combichrist) dominavo Vokietijos alternatyvios muzikos tope (Deutsche Alternative Charts).
• 1976 m. – Ivette Maritza Sosa, Jungtinių Amerikos Valstijų dainininkė, aktorė, ir šokėja. Ji geriausiai žinoma kaip jau iširusios merginų pop grupės Eden's Crush narė.
• 1977 m. – Jason Eugene Terry, amerikiečių krepšininkas, rungtyniaujantis Dalaso „Mavericks“ komandoje.
• 1978 m.:
  • Eiduras Gudjonsenas, Islandijos futbolininkas. Žaidžia saugo arba puolėjo pozicijoje FC Barcelona klube, yra šalies nacionalinės rinktinės kapitonas.
  • Markas Panteličius, Serbijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Nyderlandų klubo AFC Ajax žaidėjas.
• 1984 m. – Sasekso kunigaikštis Henris, jauniausias karaliaus Karolio III ir Princesės Dianos sūnus, Elžbietos II ir Princo Filipo anūkas. Jis penktasis eilėje į Jungtinės Karalystės ir 15 užjūrio teritorijų sostą.

• 668 m. – Konstantas II, 641–668 m. Bizantijos imperatorius (g. 630 m.).
• 1842 m. – Chosė Fransiskas Morasanas Kesada, karinis ir politinis Centrinės Amerikos veikėjas, Centrinės Amerikos federacijos, Hondūro, Salvadoro ir Kosta Rikos prezidentas (g. 1799 m.).
• 1907 m. – Fricis Brivzemniekas, latvių poetas, folklorininkas (g. 1846 m.).
• 1926 m. – Rudolf Christoph Eucken, vokiečių filosofas ir Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1846 m.).
• 1942 m. – Ansis Cyrulis, latvių moderno ir art deco tapytojas, grafikas, taikomosios dailės kūrėjas, Latvijos vėliavos autorius (g. 1883 m.).
• 1973 m. – Gustavas VI Adolfas, 1950–1973 m. Švedijos karalius (g. 1882 m.).
• 1975 m. – Pavelas Suchojus, baltarusis tarybinis lėktuvų konstruktorius, technikos mokslų daktaras, dukart Socialistinio darbo didvyris (g. 1895 m.).
• 2007 m. – Kolinas Makrėjus, Škotijos automobilių lenktynininkas, pasaulio ralio čempionas (1995 m.) (g. 1968 m.).
• 2008 m. – Ričardas Raitas, Didžiosios Britanijos pianistas, klavišininkas, daugiausiai žinomas kaip progresyvaus roko gupės Pink Floyd narys (g. 1943 m.).
• 2023 m. – Fernandas Boteras, Kolumbijos tapytojas ir skulptorius, geriausiai žinomas išdidintų ir putlių figūrų dalių vaizdavimu (g. 1932 m.).^[6]