Jonas Byra

Nuo devynerių metų pradėjo mokytis skambinti fortepijonu ir dainuoti chore. Baigęs Panemunio liaudies mokyklą, 1905 m. išvyko į Rusiją, kur baigė gimnaziją, davė privačias pamokas. 1913 m. labai gerais pažymiais eksternu baigė Černigovo (Ukraina) muzikos mokyklą – fortepijono ir kompozicijos klases. Kurį laiką skambinti fortepijonu dar mokėsi pas Maskvos profesorių A. Bogoslovskį, o pas kitus pedagogus ir dainuoti. 1914 – 1916 m. dainavimą studijavo Vienoje. Vadovavo pirmajam Šiaurės Ukrainos profesionaliam mišriajam chorui.

Grįžęs į Lietuvą, 1921–1931 m. ir 1934–1936 m. buvo Valstybės teatro Kaune solistas ir koncertmeisteris. Sukūrė daugiau kaip 30 klasikinių operų vaidmenų. Tai Alfredas ir Hercogas Džiuzepės Verdi operose „Traviata“ ir „Rigolettas“, Almaviva Džoakino Rosini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Rudolfas Džakomo Pučini operoje „Bohema“, Sinodas Antono Rubinšteino operoje „Demonas“, Lenskis Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Šuiskis Modesto Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“ ir kt.

Kelis kartus gastroliavo JAV. 1933 m. baigė Niujorko Institute of Musical Art dainavimo klasę, 1933 m. dar tobulinosi ir Paryžiuje. 1929–1930 m. buvo Kauno muzikos mokyklos operos klasės dėstytojas. 1933–1940 m. vadovavo vyrų vokaliniam kvartetui, kuriame ir pats dainavo. Kvartetas atlikdavo ir J. Byros aranžuotus kūrinius, koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių.

1937 m. prie Kauno radiofono buvo subūręs 20 kvalifikuotų dainininkų mišrųjį chorą ir trumpai jam vadovavo. 1940–1941 m. ir 1944–1950 m. dėstė dainavimą ir privalomąjį fortepijoną Šiaulių muzikos mokykloje, 1945–1949 m. šios mokyklos ir vaikų septynmetės muzikos mokyklos direktorius. 1951–1957 m. Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro koncertmeisteris ir vokalo pedagogas, o vėliau – pensininkas. Harmonizavo liaudies dainų ir aranžavo įvairių kūrinių.^[2]