Jurgis Brėdikis
| Jurgis Brėdikis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1929 m. balandžio 30 d. Praha, Čekoslovakija |
| Mirė | 2021 m. rugpjūčio 15 d. (92 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse[1] |
| Tėvas | Juozas Brėdikis |
| Motina | Paulina Šidlauskaitė-Brėdikienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Danutė Danilevičiūtė-Brėdikienė |
| Vaikai | Audrius, Aida |
| Veikla | kardiochirurgas |
| Partija | 1959 m. TSKP |
| Išsilavinimas | habilituotas biomedicinos mokslų daktaras |
| Alma mater | 1952 m. Kauno medicinos institutas |
Jurgis Brėdikis (1929 m. balandžio 30 d. Prahoje, Čekoslovakijoje – 2021 m. rugpjūčio 15 d. Kaune[2][3]) – Lietuvos kardiochirurgas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas.
Biografija
redaguotiTarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus. 1946 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1951 m. Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionas.[4] Vienas banglenčių sporto pradininkų Lietuvoje.
Nuo 1952 m. Kauno medicinos instituto (nuo 1998 m. KMU) dėstytojas. 1954–1957 m. Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. medicinos mokslų daktaras.[5] 1964–1990 m. KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas; 1966 m. profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. kardiochirurginės klinikos vadovas. Nuo 2006 m. LSMU profesorius emeritas.
Rėmė Algirdo Brazausko politinę veiklą. 1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje – LR sveikatos apsaugos ministras.[6] 1995–1998 m. LR ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje, 1995–1997 m. dar ir Turkijoje.[7][8]
1986 m. Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas. Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys. VDU Atkuriamojo Senato narys. 2009 m. asociacijos „Šviesuva“ įkūrimo vienas iniciatorių ir valdybos pirmininkas. 1972 m. spaudoje pasmerkė Romo Kalantos susideginimą.[9]
Mokslinė veikla
redaguotiŠirdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje. Tyrė ir taikė kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą. Domėjosi Rytų tradicine medicina. 13 monografijų ir vadovėlių autorius. Daugiau kaip 60 išradimų autorius.[10][11]
Kūrybinė veikla
redaguotiIšleido dvi grožinės literatūros knygas: „Ne dievai“, 2006 m., „Ties riba“, 2009 m., mokslo populiarinimo knygą „Kitokiu žvilgsniu“, 2015 m., memuarų knygą „Likimas leido“, 2013 m.
Bibliografija
redaguoti
- Пункция сердца. – Москва, 1960. – 104 p.
- Chirurgo žvilgsnis į širdį. – Vilnius, 1971. – 47 p.
- Širdis ir elektronika. – Vilnius: Mintis, 1971. – 29 p.
- Успехи медицинской науки в Советской Литве (su kitais). – Maskva, 1971. – 113 p.
- Klinikinė elektronika / Jurgis Brėdikis, Jonas Daniševičius. – Vilnius: Mintis, 1973. – 188 p.
- Очерки клинической электроники. – Москва: Медицина, 1974. – 224 p.: iliustr.
- Электрическая стимуляция сердца при тахикардиях и тахиаритмиях. – Москва: Медицина, 1976. – 151 p.: iliustr.
- Эндокардиальная электростимуляция сердца / Jurgis Brėdikis, Arimantas Dumčius. – Vilnius: Mokslas, 1979. – 162 p.: iliustr.
- Urgentinė chirurgija: krūtinės ląstos ir pilvo organų (su kitais). – Vilnius: Mokslas, 1984. – 216 p.: iliustr.
- Хирургическое лечение наджелудочковой тахикардии. – Vilnius: Mokslas, 1985. – 189 p.: iliustr.
- Программируемая электростимуляция сердца: клинические аспекты (su kitais). – Москва: Медицина, 1989. – 156 p.: iliustr. – ISBN 5-225-00728-7
- Topografinė anatomija ir operacinė chirurgija: vadovėlis (su kitais). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. – 366 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01278-2
- Gyvenimas klinikoje. – Kaunas: Santara, 2000. – 668 p.: iliustr. – ISBN 9986-868-27-0
- Ne dievai: iš medikų gyvenimo. – Kaunas: Santara, 2006. – 517 p. – ISBN 9986-868-40-8
- Ne dievai: iš medikų gyvenimo. – 2-asis leidimas. – Kaunas: Santara, 2009. – 517 p. – ISBN 9986-868-40-8
- Ties riba. – Vilnius: Santara, 2009. – 261 p. – ISBN 978-9986-868-43-9
- На грани. – Vilnius: Santara, 2011. – 277 p. – ISBN 978-9986-868-44-6
- Likimas leido… : kardiochirurgo memuarai. – Vilnius: Santara, 2012–2013.
- Kn. 1. – 318 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-868-45-3
- Kn. 2. – 185 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-868-47-7
Įvertinimas
redaguoti- 1968 m. LSSR valstybinė premija
- 1974 m. medalis už eksperimentinius tyrimus (Čekija)
- 1976 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas, tyrėjas [12]
- 1980 m. LSSR valstybinė premija
- 1986 m. SSRS valstybinė premija
- 1986 m. Darbo raudonosios vėliavos ordinas
- 1990 m. Lietuvos nacionalinio olimpinio komiteto apdovanojimas „Olimpinė žvaigždė“ (už nuopelnus Olimpinėse žaidynėse)
- 1994 m. Pasaulio sveikatos organizacijos „Pasaulinės dienos be tabako“ apovanojimas (už kovą prieš rūkymą)
- 2005 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apdovanojimas už partnerystę stojant į EU ir NATO
- 2005 m. Kauno miesto apdovanojimas „Gerumo kristalas“
- 2009 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius [13]
- 2010 m. Kauno miesto apdovanojimas „Gerumo kristalas“
- 2015 m. Kauno miesto garbės pilietis
Šaltiniai
redaguoti- ↑ J. Brėdikis amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse, kaunodiena.lt. 2021-08-20. Nuoroda tikrinta 2021-08-22.
- ↑ MELC. Jurgis Brėdikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-07-05. Nuoroda tikrinta 2021-08-16.
- ↑ Mirė biomedicinos mokslų daktaras, kardiochirurgas Jurgis Brėdikis Lrt.lt. 2021-08-15. Nuoroda tikrinta 2021-08-15.
- ↑ http://www.lse.lt/index.php?1439711080
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=B&sritis=B Archyvuota kopija 2013-12-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3123
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=16199
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=21778
- ↑ Jis turėjo priežastį mirti // Veidas, 2002-05-09, Nr. 19 Archyvuota kopija 2013-12-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jurgis Brėdikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 463 psl.
- ↑ http://www.lmb.lt/index.php?440536932
- ↑ Jurgis Brėdikis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 283
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348038
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Vytautas Kriauza |
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras 1993–1994 m. |
Po to: Antanas Vinkus |
| Prieš tai: Rimantas Tonkūnas (laikinasis reikalų patikėtinis) |
Lietuvos ambasadorius Čekijos Respublikoje 1995–1998 m. |
Po to: Vygintas Grinis |
| Prieš tai: – |
Lietuvos ambasadorius Vengrijoje (rezidavo Prahoje) 1995–1998 m. |
Po to: Vygintas Grinis |
| Prieš tai: Jurgis Baltrušaitis (rezidavo Maskvoje) |
Lietuvos ambasadorius Turkijoje (rezidavo Prahoje) 1995–1997 m. |
Po to: Vaidotas Karvelis (laikinasis reikalų patikėtinis) |