Charles Lindbergh

Būdamas 25 metų amžiaus, dirbo JAV oro pašto tarnyboje. Pasaulinę šlovę pelnė po 1927 m. gegužės 20–21 d. atlikto skrydžio per Atlanto vandenyną be sustojimų nuo Gardeno miestelio, esančio Long Ailendo saloje, Niujorko valstijoje, iki Buržė oro uosto, Prancūzijoje. Maršrutą, kuris driekėsi beveik 5 800 km^[1], jis įveikė vienviečiu, vienmotoriu monoplanu Spirit of St. Louis. Už šį istorinį žygdarbį Lindbergui buvo įteikta Orteigo premija bei kaip JAV armijos rezervo karininkui – Garbės medalis, aukščiausias karinis apdovanojimas.^[2]

XX a. 3-jame ir 4-jame dešimtmečiuose Lindbergas, pasinaudodamas savo šlove, skatino komercinės aviacijos bei oro pašto paslaugų vystymą tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir už jų ribų. 1932 m. kovą, buvo pagrobtas ir nužudytas jo naujagimis sūnus, kas netrukus buvo praminta kaip „Šimtmečio nusikaltimas“. Po šių įvykių, 1935 m., Lindbergo šeima paliko valstijas ir persikėlė gyventi į Europą.^[3][4][5] Šeima gyveno užsienyje iki 1939-ųjų balandžio.^[6][7]

Prieš Jungtinėms Valstijoms oficialiai įstojus į Antrąjį pasaulinį karą, Lindbergas atvirai pasisakė prieš JAV įsitraukimą į pasaulio konfliktą, lygiai kaip ir jo tėvas, kongreso narys Čarlzas Augustas Lindbergas, Pirmojo pasaulinio karo metu; Lindbergas netgi tapo antikarinio judėjimo „Amerika pirmiausia“ lyderiu. Nepaisant to, po Perl Harboro įvykių ėmė remti karą ir pats dalyvavo daugelyje oro misijų Ramiajame vandenyne kaip civilių konsultantas, kadangi prezidentas Franklinas D. Ruzveltas atsisakė grąžinti jam armijos oro tarnybos pulkininko laipsnį, kurio Lindbergas atsisakė 1941 m. balandį.

Savo vėlyvaisiais metais Lindbergas tapo daug apdovanojimų pelniusiu rašytoju, tyrinėtoju, išradėju bei gamtosaugininku.^[8] Mirė nuo linfomos^[9] 1974 m. rugpjūčio 26 d. Maui saloje, Havajuose, būdamas 72 metų amžiaus.