Chakasai
Chakasai | |
---|---|
Chakasų muzikantai
| |
Gyventojų skaičius | ~77 000 |
Populiacija šalyse | Rusija: 75 622 |
Kalba (-os) | chakasų, rusų |
Religijos | šamanizmas, krikščionybė (stačiatikiai) |
Giminingos etninės grupės | kirgizai, šorai |
Vikiteka: | Chakasai |
Chakasai (sav. тадарлар) – tiurkų kilmės Sibiro tauta, gyvenanti daugiausia Rusijos Chakasijos Respublikoje (65 421), taip pat Krasnojarsko krašte (4489), Tuvoje (1219), Kemerovo srityje (503). Kalba tiurkų kalbų šeimai priklausančia chakasų kalba, dalis (23 %) – rusų kalba. Chakasai rasiškai yra mongolidai.
Chakasų protėviai buvo Jenisiejaus kirgizai, klajokliai totoriai, ketai, samojedų tautos. XVIII-XIX a. tapo sėslūs, iki tol gyveno daugiakampėse rentininėse jurtose. Senesniuose rusų šaltinuose chakasai minimi kaip Minusisko, Abakano totoriai.
Išskiriamos 4 etnolingvistinės chakasų grupės: kačinai, koibalai, kyzylai, sagajai.
Chakasai tradiciškai verčiasi pusiau klajokline gyvulininkyste – augina arklius, avis, galvijus. Taip pat užsiima žemės ūkiu (miežių auginimu). Tarybiniais metais dalis pradėjo dirbti pramonės įmonėse, kasyklose, geležinkelių transporte ir kt.[1]
Chakasai išlaikę herojinius epus („Altyptyg nymach“), išlikusios akmeninės tvirtovės. Ši tauta tradiciškai išpažįsta šamanizmą (rasta daugiau kaip 200 aukojimo vietų), bet dabar didesnioji dalis yra stačiatikiai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Chakasai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003