Vismaro įlanka

Vismaro įlankos vieta Meklenburgo įlankoje

Vismaro įlanka (vok. Wismarer Bucht) – pietvakarių Baltijos įlanka Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos pakrantėje (Vokietija), sudaryta iš kelių smulkesnių įlankų. Pati Vismaro įlanka yra dar didesnės Meklenburgo įlankos pietų centrinė dalis. Vismaro įlanka gerai apsaugota nuo vėjų ir bangų, todėl laikoma vienu geriausių natūralių uostų^[1] Baltijos jūroje, kuris seniau buvo daugelio jūrų laivybos maršrutų galutinis taškas. Apie 1910 m. laivyba ėmė menkti, nes šiuolaikiniams transportiniams laivams Vismaro įlanka ėmė darytis per sekli (mažiausias gylis – 5 m). Šiais laikais Vismaro įlanka dėl saugumo ir seklumo patraukli povandeninei archeologijai.

Vismaro įlanka eina iš pietryčių į šiaurės vakarus, jos ilgis šia kryptimi apie 22 km. Vismaro įlanką sudaro platus kanalas ir piečiau jų esančios keturios mažesnės įlankos, atskirtos viena nuo kitos kyšulių:

kanalas Breitling - kanalas tarp Pėlio salos pietinio kranto ir Vokietijos žemyno kranto kyšulių, ribojančių mažąsias Vismaro įlankos įlankas, galiukų.
Boltenhageno įlanka (vok. Boltenhagenbucht) – kraštinė įlanka Vismaro įlankos šiaurės vakaruose.
Volenbergerio įlanka (vok. Wohlenberger Wiek) – antroji įlanka, nuo Boltenhageno įlankos atskirta Tarnevicerio kyšulio (vok. Tarnewitzer Huk).
Egerso įlanka (vok. Eggers Wiek) – trečioji įlanka, nuo šiaurės vakaruose esančios Volenbergerio įlankos atskirta Hohe Wieschendorfer Huk kyšulio.
vidinė įlanka – ketvirtoji įlanka, esanti labiausiai pietryčiuose. Joje yra Valfišo (vok. Walfisch) salelė.
Kirchzės įlanka (vok. Kirchsee) – penktoji įlanka Pėlio saloje, esanti šiauriau Breitlingo kanalo.