Theodore Roosevelt
| Teodoras Ruzveltas | |
|---|---|
| 26-asis JAV prezidentas | |
| |
| Gimė | 1858 m. spalio 27 d. Niujorkas, JAV
|
| Mirė | 1919 m. sausio 6 d. (60 metų) Austrių Įlanka, Niujorko valstija, JAV
|
| 26-asis JAV prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1901 m. rugsėjo 14 d. – 1909 m. kovo 4 d. |
| Ankstesnis | Viljamas Makinlis |
| Vėlesnis | Viljamas Hovardas Taftas |
| 25-asis JAV viceprezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1901 m. kovo 4 d. – 1901 m. rugsėjo 14 d. |
| Ankstesnis | Garret Hobart |
| Vėlesnis | Charles W. Fairbanks |
| Partija | JAV respublikonų partija, JAV Progresinė partija |
 Vikiteka |
Theodore Roosevelt |
| Parašas | |
| |
Teodoras Ruzveltas (angl. Theodore Roosevelt, viešumoje dar vadintas Tedžiu angl. Teddy, 1858 m. spalio 27 d. – 1919 m. sausio 6 d.) – 26-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jungtinių Valstijų Respublikonų, o vėliau ir Progresinės partijos lyderis, buvo Niujorko valstijos gubernatorius. Teodoras Ruzveltas buvo profesionalus istorikas, gamtininkas, keliautojas, medžiotojas, rašytojas ir kareivis. Jis yra gerai žinomas dėl savo asmenybės: jo energingumo, plataus interesų ir pasiekimų spektro. T. Ruzveltas buvo laikomas vyriškumo pavyzdžiu, todėl jam dažnai buvo lipdoma „kaubojaus” etiketė. Remiantis iš Teodoro Ruzvelto medžioklės istorijų, jo vardu buvo pavadinti pliušiniai meškiukai (angl. Teddy Bear).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dirbdamas JAV karinio jūrų laivyno sekretoriaus asistentu, 1898 m. T. Ruzveltas dalyvavo pasiruošime karui su Ispanija. Jis organizavo ir padėjo vadovauti 1-ajam savanorių kavalerijos pulkui JAV karo su Ispanija metu. T. Ruzveltas grįžo į Niujorką kaip karo didvyris ir buvo išrinktas Niujorko valstijos gubernatoriumi. Teodoras parašė 35 knygas, kurias sudaro veikalai apie gyvenimą gamtoje, gamtos istoriją, Amerikos frontą, politikos istoriją, karinio jūrų laivyno istoriją. T. Ruzveltas yra parašęs ir savo autobiografinę knygą .[1]
1901 m. 42-ejų metų amžiaus JAV viceprezidentas Teodoras Ruzveltas tapo prezidentu po to, kai anarchistas Leon Czolgosz per pasikėsinimą nužudė JAV prezidentą Viljamą Makinlį. Iki šiol Teodoras Ruzveltas tebėra jauniausias žmogus tapęs JAV prezidentu. (Džonas Kenedis yra jauniausias žmogus, išrinktas prezidentu, o T. Ruzveltas buvo išrinktas tik 1904 m., būdamas 46-erių.) Teodoras Ruzveltas buvo Progresinės partijos reformatorius, siekęs perkelti dominuojančią Respublikonų partiją į Progresinės partijos stovyklą. Prezidentas nepasitikėjo turtingais verslininkais, todėl ėmėsi priemonių išskaidyti 40 monopolistinių korporacijų. Dėl šių veiksmų prezidentas buvo net pramintas „koncernų griovėju”. Tačiau T. Ruzveltas davė aiškiai suprasti, jog jis iš principo neprieštarauja koncernams ir kapitalizmo idėjoms, o tiesiog netoleruoja korumpuotos ir nelegalios nusistovėjusios tvarkos. T. Ruzvelto „Doro sandėrio” vidaus politika suteikė galimybę išlošti tiek paprastiems piliečiams, tiek ir verslininkams. Teodoras buvo pirmasis JAV prezidentas, pradėjęs vykdyti universalios sveiktos apsaugos ir nacionalinio sveikatos draudimo programas.[2][3] Teodoras Ruzveltas populiarino gamtos apsaugos judėjimą, pabrėždamas efektyvaus gamtinių išteklių naudojimo svarbą. Po 1906 m. Ruzveltas užsipuolė dideles kompanijas, ir teigė, kad teismai yra nusistatę prieš profsąjungas. 1910 m. jis susipyko su savo draugu ir įpėdiniu Hovardu Taftu dėl respublikonų partijos kandidato į prezidentus iškėlimo (respublikonai iškėlė Tafto kandidatūrą). 1912 m. prezidento rinkimuose Teodoras Ruzveltas Progresinės partijos buvo iškeltas kandidatu į prezidentus. Tai sujaukė visus planus respublikonams, kurių dalis rinkėjų balsavo už Ruzveltą. Galiausiai respublikonai nesurinko pakankamai balsų, kad laimėtų prieš JAV demokratų partijos kandidatą Vudrou Vilsoną. Nuo tol laiko ateinančius du dešimtmečius respublikonų partija buvo valdoma konservatyvių pažiūrų frakcijos.
T. Ruzveltas 1904 m. vedė derybas JAV vardu dėl Panamos kanalo kontrolės ir jo kasimo. Ruzveltas tikėjo, kad kanalo kasimo užbaigimas buvo jo svarbiausias ir istoriškai reikšmingas jo pasiekimas. 1906 m. Teodoras Ruzveltas tapo pirmuoju amerikiečiu apdovanotu Nobelio taikos premija. Premija jam buvo skirta už išsiderėtą taiką Rusijos-Japonijos kare.
Baigęs politiko karjerą 1913–1914 m. dalyvavo ekspedicijoje Brazilijoje Ruzvelto upe.
Istorikas Thomas Bailey, kuris nesutiko su T. Ruzvelto politika, vis dėlto padarė išvadą, kad „T. Ruzveltas buvo didi asmenybė, puikus aktyvistas ir didis moralinių vertybių skleidėjas. Savo eroje jis dominavo, nes jis dominavo visuose pokalbiuose. Masės jį mylėjo. Jis įrodė esąs populiari ikona ir puikus balsų gavėjas”.[4] T. Ruzvelto atvaizdas Rašmoro kalne iškaltas šalia Džordžo Vašingtono, Tomo Džefersono ir Abraomo Linkolno. Teodoras Ruzveltas mokslininkų ir profesionalių istorikų yra vadinamas vienu iš geriausių JAV prezidentų. Teodoras ir kitas JAV prezidentas – Franklinas Ruzveltas buvo gan artimi penktos eilės pusbroliai. Teodoras ištekino savo globojamą dukterėčią Eleonorą Ruzvelt už Franklino 1905 m.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gable Ph.D., Dr. John Allen. „Theodore Roosevelt: A Selected Annotated Bibliography“. Bibliography. Theodore Roosevelt Association. Suarchyvuotas originalas 2007-08-13. Nuoroda tikrinta 2007-07-19.
- ↑ National Health Care Archyvuota kopija 2008-05-13 iš Wayback Machine projekto., HealthInsurance.info
- ↑ Chris Farrell, It’s Time to Cure Health Care, BusinessWeek
- ↑ Bailey, Thomas A. (1966). Presidential Greatness. New York: Appleton-Century Crofts. pp. 308.
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2008-12-16 iš Wayback Machine projekto. White House
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Garret Hobart |
JAV viceprezidentas 1901 |
Po to: Charles W. Fairbanks |
| Prieš tai: William McKinley |
JAV prezidentas 1901–1909 |
Po to: William Howard Taft |
| |||||||
