Radioterapija
Radioterapija (arba spindulinis gydymas, spinduline terapija) – gydymo būdas didelės energijos jonizuojančiais spinduliais.[1] Spinduliai veikia audinius ir perduoda jiems energiją, jonizuoja ląstelės branduolį ir keičia jos struktūrą.
Dažniausiai radioterapija taikoma gydant onkologines ligas, siekiant paveikit piktybines vėžio ląsteles, kurios yra jautresnės negu normalios organizmo ląstelės, ir tokiu būdu sumažinti jų atsinaujinimo galimybę po atlikto operacinio gydymo, taip pat neišgydžius onkologinės ligos radioterapija galima kaip būdas gyvenimo kokybei gerinti, navikinio proceso sukeltiems simptomams (pvz., skausmui, kraujavimui) lengvinti.
Dažnai radioterapija skiriama kartu su chemoterapija. Radioterapijos metu dažniausiai naudojami yra gama spinduliai, kurių dažniausi radioaktyvūs šaltiniai būna kobaltas-60 ir cezis-137,[2] taip pat gali būti naudojami ir Rentgeno spinduliai. Po spindulinės terapijos galimi nepageidaujami reiškiniai, pvz., gali imti pykinti, vimdyti, pasireikšti nuovargis, plaukų slinkimas ir kitokios reakcijos švitinimo srityje.[1]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Radioterapija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Ira Blei & George Odian (2005-12-09), General, Organic, and Biochemistry: Connecting Chemistry to Your Life, W. H. Freeman, p. 658, ISBN 978-0-7167-4375-0