Purizmas

Šis straipsnis apie modernistinės tapybos kryptį. Apie perdėtą kalbos gryninimą skaitykite straipsnyje purizmas (kalbotyra).

Purizmas – prancūzų modernistinės tapybos kryptis, kuri pasireiškė 1916–1925 m. Skelbė priešiškumą kubizmo dekoratyvumui, daiktų deformacijai, turėjo analogijų su neoplasticizmu bei konstruktyvizmu; pabrėžė vadinamąją gryną formą – racionalų ir tikslingą svarbiausių daikto formų perteikimą.

Purizmo kūriniai (dažniausiai natiurmortai) pasižymi plokštuminėmis, kontūriškai apibrėžtomis geometrizuotomis formomis, ritmiška kompozicija, pasteliniu koloritu.

Žymiausi šios tapybos krypties atstovai: A. Ozenfanas ir Le Korbiuzjė (1918 m. Paryžiuje surengė purizmo kūrinių parodą, išleido veikalą „Po kubizmo“).^[1]