Paryžiaus Dievo Motinos katedra
Paryžiaus Dievo Motinos katedra | |
---|---|
Vieta | Paryžius, Sitė sala, Prancūzija |
Statusas | Pastatytas |
Statybų pradžia | 1163 m. |
Statybų pabaiga | 1345 m. |
Stogas | 90 m |
Paryžiaus Dievo Motinos katedra (pranc. Cathédrale Notre-Dame de Paris) − katedra Paryžiuje, Senos Sitė saloje; vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų.
Tai pati seniausia katedra šiaurės Prancūzijoje. Katedra statyta Paryžiaus kaip Prancūzijos sostinės ir jos kultūros centro įsitvirtinimo laikotarpiu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paryžiaus Dievo Motinos katedra iškilo vietoj senosios bazilikos, kuri, kaip ir daugelis kitų krikščionybės paminklų, buvo pastatyta galų-romėnų šventyklos vietoje. Įkūrus Paryžiaus vyskupiją, vyskupas Morisas de Siuli 1163 m. pradėjo statyti miesto katedrą. Statyba truko beveik 200 metų (katedra baigta 1345 m.). Pagrindinės statybų medžiagos − akmuo ir medis.
Katedros ilgis − 130 m, plotis − 48 m, skliautų aukštis − 35 m, bokšto smailė − 90 m. Vienu metu joje gali tilpti apie 9 tūkst. maldininkų. Penkianavės katedros viduje yra 29 koplyčios, kuriose nemažai XVII−XVIII a. meno kūrinių. Ties skersine nava − 13 m skersmens langų vitražai. Šiaurinės pusės rozetė išlikusi iš XIII a. Centre esančią Dievo Motinos figūrą supa Senojo Testamento personažai. Pietinė rozetė, kurioje vaizduojamas angelų ir šventųjų apsuptas Kristus, restauruota XVIII a. Centrinio altoriaus Pietos autorius − prancūzų skulptorius N. Kustu (1658−1733). Mediniai drožinėti klauptai − Liudviko XIII dovana katedrai.
Katedros lobyne saugomi liturginiai indai, drabužiai, relikvijos (erškėčių vainikas, Šv. Kryžiaus dalelė, vinis).
Katedrą kasmet aplanko apie 15 milijonų turistų. Anksčiau prieš 2019 m. balandžio 15 d. gaisrą skirtingomis savaitės dienomis buvo galima dalyvauti nemokamoje ekskursijoje po bažnyčią, kurioje vykdavo pamaldos įvairiomis kalbomis.
2019 m. balandžio 15 d. katedrą suniokojo įsiplieskęs gaisras.
Istoriniai įvykiai šventovėje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1455 m. kanonizuota šventąja Žana d'Ark.
- 1573 m. rugsėjo 10 d. būsimasis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Henrikas Valua pasirašė Articuli Henriciani, taip pat Pacta conventa, taip prisiimdamas įsipareigojimus prieš ATR.[1][2] Apie tai primena balta lentelė prie didžiojo altoriaus.[3]
- 1804 m. popiežius Pijus VII karūnavo Napoleoną Bonopartą pirmuoju Prancūzijos imperatoriumi.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Paryžiaus Dievo Motinos katedra Archyvuota kopija 2011-06-24 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)