[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Palenkės Biala

Koordinatės: 52°02′00″ š. pl. 23°08′00″ r. ilg. / 52.03333°š. pl. 23.13333°r. ilg. / 52.03333; 23.13333 (Palenkės Biala)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Palenkės Biala
lenk. Biała Podlaska
            
Prie pagrindinės aikštės
Palenkės Biala
Palenkės Biala
52°02′00″ š. pl. 23°08′00″ r. ilg. / 52.03333°š. pl. 23.13333°r. ilg. / 52.03333; 23.13333 (Palenkės Biala)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Liublino vaivadija Liublino vaivadija
Apskritis Palenkės Bialos apskritis
Gyventojų (2014 m.[1]) 57 658
Plotas 49,40 km²
Tankumas (2014 m.[1]) 1 167 žm./km²
Pašto kodas 21-500, 21-501, 21-502, 21-506, 21-527
Tinklalapis Biała Podlaska
Vikiteka Palenkės Biala
Radvilų rūmų tvirtovės bokštas
Šv. Onos bažnyčia
Šv. Antano bažnyčia

Palénkės Bialà [2] (lenk. Biała Podlaska) – miestas rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje. Miestas-apskritis, Palenkės Bialos apskrities ir Palenkės Bialos valsčiaus centras. Miestas įsikūręs istoriniame Pietinės Palenkės regione, ant Pietinės Palenkės žemumos ir Vakarų Polesės geografinių regionų ribos, kuri eina per Kžnos upę. Miesto centras ir šiaurinė miesto dalis įsikūrusi Pietinės Palenkės žemumos Lukuvo lygumoje, o pietinė dalis Lomazų įdubos geografiniame regione. Miestas yra apie 36 km į vakarus nuo Baltarusijos-Lenkijos valstybinės sienos. Miesto teritorijoje teka Rutkos ir Klukuvos upės.

Miesto pavadinimas kildinamas iš miesto įkūrėjo LDK etmono Piotr Janowicz, pravardės Biały („baltas“). Vėliau miestas buvo vadinamas Biała Radziwiłłowska („Radvilų Biala“) ir Biała Książęca („Kunigaikščių Biala“).

X a. pabaigoje šias žemes užėmė Kijevo Rusia. Žlugus Kijevo Rusios valstybei šios žemės atiteko Haličo-Volynės kunigaikštystei, kuriai žlungnat XIIIXIV a. dėl šių žemių kovojo LDK, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir prijungė prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų.[3][4]

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta 1481 m. Manoma, kad gyvenvietę įkūrė LDK etmonas, Iljiničių šeimos atstovas Piotr Janowicz. 1569 m. miesto valdytojais tapo Radvilos, su kurių valdymo pradžia prasidėjo ir miesto plėtra.

1622 m. pastatyta Palenkės Bialos Radvilų pilis, kurios statybas finansavo miesto valdytojas Aleksandras Liudvikas Radvila. 1628 m. įkurta Palenkės Bialos akademija, kuri nuo 1633 m. veikė kaip Krokuvos universiteto filija. Tai buvo antroji aukštoji mokykla LDK žemėse (po Vilniaus universiteto). Šiuo požiūriu Biala buvo svarbus LDK švietimo centras. Ekonominiu požiūriu Biala irgi buvo išskirtinė – per miestą ėjo pagrindiniai keliai, vedę iš vakarų Europos ir Lenkijos į LDK gilumą ir Maskvą.[5]

Miesto augimą sustabdė 16551660 m. vykęs švedų tvanas, miestą niokojo kazokų ir Transilvanijos kunigaikščių kariuomenių antpuoliai. Didiko Mykolo Kazimiero Radvilos rūpesčiu 1670 m. gyvenvietė buvo atstatyta, suteiktos Magdeburgo teisės ir Palenkės Bialos miesto herbas. XVIII a. mieste įkurtos Palenkės Bialos Naujosios žydų kapinės.

Nuo 1795 m. iki 1809 m. šios žemės priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 17951803 m. miestas buvo Palenkės Bialos cirkulo centras. 18091816 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. 18161837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai. 18371844 m. priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos.

1867 m. miestas prijungtas prie naujai sukurtos Sedlcių gubernijos, kuris jai priklausė iki 1912 m., buvo Bialos apskrities centras.[6] XIX a. pabaigoje mieste įsikūrė carinės Rusijos garnizonas. 1883 m. galutinai nugriauti Radvilų rūmai. 19121915 m. priklausė Chelmo gubernijai. 19151919 m. priklausė Oberostui. 19191939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. Tarpukariu Palenkės Bialoje veikė lėktuvų gamykla ‘’Podlaska Wytwórnia Samolotów’’. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Palenkės Bialos Senosios žydų kapinės.

1939 m. rugsėjo 13 d. miestą užėmė vokiečių kariuomenė, bet jau rugsėjo 26 d. pagal Molotovo-Ribentropo pakto susitarimą perdavė miestą sovietams, kuriems šis priklausė iki spalio 10 dienos, kai sovietai miestą vėl perdavė vokiečiams. Sovietų trumpos okupacijos metu buvo išvogta visa lėktuvų gamyklos technika, o pati gamykla paversta griuvėsiais. 19391945 m. priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai. 19451975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai. 1957 m. įkurtas Podlasie Biała Podlaska futbolo klubas. 19751998 m. priklausė Palenkės Bialos vaivadijai.

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
Geležinkelio stotis
Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvė
Palenkės Bialos akademija
Turgaus aikštė
Pėsčiųjų alėja

2002 m. gyveno 58 311 žmonių:[7]

  • lenkai – 98,8 % (57 640);
  • baltarusai – 0,04 % (26);
  • kiti – 1,1 % (645).

1921 m. gyveno 13 005 žmonės:[8]

  • lenkai – 51,4 % (6 690);
  • žydai – 48,1 % (6 258);
  • kiti – 0,4 % (57).

1897 m. gyveno 13 090 žmonių:[9]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste įsikūrę Šiaurinis Palenkės Bialos dekanatas ir Pietinis Palenkės Bialos dekanatas, kuriuose yra šios mieste veikiančios katalikų parapijos:

Mieste įsikūręs Palenkės Bialos stačiatikių dekanatas, kuriam priklauso mieste veikianti Palenkės Bialos Šv. Kirilo ir Metodijaus parapija ir jai priklausanti Palenkės Bialos Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvė.

Miesto teritorijoje yra dvi geležinkelio stotys: Palenkės Bialos geležinkelio stotis ir Palenkės Bialos Rozžondovos geležinkelio stotis per kurias eina Varšuva-Terespolis geležinkelio linija. Taip pat šalia miesto įsikūręs Palenkės Bialos oro uostas.

Mieste kertasi šie tranzitiniai keliai:

Miestai partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Rafał Zubkowicz, Elena Vetrova, Aleksadnr Pańko, Andriej Abramczuk: Biała Podlaska – Brześć. Niedokryty wschód. Kraków: Amistad Sp. z.o.o – Program PolskaTurystycza.pl, 2008, s. 67-82. ISBN 978-83-7560-023-0.