Esvatinio istorija

Pietinės Afrikos istorija
PAR, Namibijos, Botsvanos, Lesoto, Svazilendo
Choisanai, Bantu migracija
Kapo kolonija
Mfekanė
Didysis trekas, Anglų-zulų karas:
Natalis, Oranžija, Transvalis, Svazilendas, Bečuanalendas, Basutolendas, Vokietijos Pietvakarių Afrika
Anglų-būrų karai
Pietų Afrikos Sąjunga
Nepriklausomybė:
PAR, (Bantustanai), Svazilendas, Lesotas, Namibija, Botsvana

Tradiciškai laikoma, kad dabartinės svazių Dlaminių karališkosios šeimos pasekėjai XVI a. pabaigoje migravo į petus iš dabartinio Mozambiko^[1]. Po keleto konfliktų su dabartinio Maputu apylinkėse gyvenančiais žmonėmis, ngvanė – kaip jie tuo metu save vadino, apie 1750 m. apsigyveno šiaurinėje Zulų karalystės dalyje.

XIX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje svazių vadas Msvatis sukūrė didelę valstybę, dukart didesnę už dabartinį Svazilendą. 1843 m. šalis tapo apsupta Europos kolonijinių valstybių, kurios kėsinosi ir į Svazilendą. Labiausiai stengėsi būrai, pusvelčiui supirkę žemes iš vietinių vadų. 1894 m. Svazilendas tapo būrų respublikos Transvalio dalimi. 1903 m., po Anglų-būrų karo Svazilendas perėjo į Jungtinės Karalystės priklausomybę^[1]. 1968 m. šalis tapo nepriklausoma. 1970 m. karalius Sobuza II atšaukė konstituciją ir perėmė visą valdžią į savo rankas. Sobuza II mirė 1982 m., jo paveldėtoju tapo Msvatis III.

2018 m. balandžio 19 d., Svazilando karalius Msvatis III pranešė, kad oficialus pavadinimas Svazilando Karalystė yra pervadinamas į Esvatinio Karalystę, pažymint 50-as svazių valstybės nepriklausomybės metines. Naujas pavadinimas, Esvatinis (eSwatini), svazių kalboje reiškia „svazių žemę“.^[2]