[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Svarainis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chaenomeles
Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica)
Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Pošeimis: Obeliniai
( Maloideae)
Gentis: Svarainis
( Chaenomeles)

Svarainis (Chaenomeles) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.

Svarainiu taip pat dažnai klaidingai vadinama paprastoji cidonija (Cydonia oblonga).

Prinokę vaisiai naudojami sirupams, kompotams, želė, uogienėms gaminti. Sultys labai rūgščios.

Dažnai dygliuoti krūmai.

Lapai išsidėstę pražangiai, paprasti, su gana dideliais prielapiais.

Žiedai sukrauti kekėse ir išsiskleidžia anksčiau už lapus.

Vaisius – obuolys su daug sėklų.

Rūšys ir hibridai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žiedai Vaisiai Mokslinis pavadinimas Lietuviškas pavadinimas Kilmė Aprašymas
Chaenomeles cathayensis Plaukuotasis svarainis Vakarų Kinija, Butanas, Birma Vaisiai didžiausi tarp svarainių, kriaušės formos, 10-15 cm ilgio ir 6-9 cm pločio. Žiedai paprastai balti ar rausvi. Lapai yra 7-14 cm ilgio.
Chaenomeles japonica Japoninis svarainis Japonija Vaisiai mažiausi tarp svarainių, obuolio formos, 3-4 cm skersmens. Žiedai paprastai yra raudoni, tačiau gali būti balti arba rausvi. Lapai yra 3-5 cm ilgio.
Chaenomeles speciosa Gražusis svarainis
Hibridai: Chaenomeles laganaria, Cydonia lagenaria, Cydonia speciosa, Pyrus japonica
Kinija, Korėja Vaisius kietas, žalio obuolio formos, 5–6 cm skersmens. Žiedai yra raudoni, balti arba raudonai balti. Lapai yra 4–7 cm ilgio.
Chaenomeles thibetica Tibetinis svarainis* Tibetas, Sičuanas Tikslus lietuviškas pavadinimas kolkas nepatvirtintas[1]

Lietuvoje pirmą kartą užfiksuotas 1883 m. augantis svarainis Juozapo Strumilos sode. Kaip vaiskrūmius propogavo Albinas Urbonas, o Vytautas Butkus iškėlė prekinės vertės idėją. 1981 m. Antanas Ryliškis, apsilankęs Latvijoje ir susidomėjęs prekinės plantacijos įveisimu, pradėjo svarainius auginti Šimonyse. Japoninių svarainių plantacijos Lietuvoje buvo įveisiamos 1980-1990 metais ir užėmė 200 ha plotą. Nesukūrus vaisių perdirbimo pramonės, plantacijos buvo apleistos arba sunaikintos[2].

Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose nemažą svarainių kolekciją kuruoja dr. Silvija Žilinskaitė.


Lietuvoje auginamos dvi rūšys:

  1. [Žurnalas Namie ir sode. Nr. 20 (198). 2020 m. rugsėjo 25 d. ISSN 2335-7266. Meilė Taraškevičienė. "Ekstremalių sąlygų nebijantys sodo augalai. p. 26]
  2. [Žurnalas Namie ir sode. Nr. 20 (198). 2020 m. rugsėjo 25 d. ISSN 2335-7266. Meilė Taraškevičienė. "Ekstremalių sąlygų nebijantys sodo augalai. p. 26]