Sulčiaspaudė

Sulčiaspaudė – smulkus buitinis prietaisas, skirtas sulčių spaudimui iš daugumos vaisių ar daržovių.

Sulčiaspaudės būna ir elektrinės, ir rankinės. Naudojamos įvairios sulčių spaudimo technologijos ir spaudimo greičiai, todėl skiriasi pagamintų sulčių tirštumas bei kokybė. Kai kurios sulčiaspaudės yra virtuvės kombaino sudėtinis prietaisas.

Pagrindiniai sulčiaspaudžių tipai yra šie:

• Centrifuginės sulčiaspaudės, kurių veikimas pagrįstas išcentrinė jėga.
• Lėtaeigės, vieno ar dviejų sraigtų sulčiaspaudės (vertikalios arba horizontalios).
• Citrusinių vaisių sulčiaspaudės.
• Rankinės sulčiaspaudės.

Centrifuginės sulčiaspaudės yra populiariausios ir lengviausiai įperkamos. Našus, dideliais sūkiais (3000-15000 aps./min.) pasižymintis prietaisas, ypač tada, kai turi plačią padavimo angą. Tinka sulčių spaudimui iš daugumos vaisių arba daržovių, tačiau mažiau efektyviai išspaudžia sultis iš žolinių arba lapinių produktų, pavyzdžiui, želmenų daigų, špinatų, salotų, petražolių ir kitų žalumynų bei žolelių.

Prietaisas iš pradžių sutarkuoja vaisius arba daržoves į minkštimą, o tada naudojant centrifuginę (išcentrinę) jėgą, sukant labai dideliais sūkiais per minutę, prispaudžia minkštimą prie filtro koštuvo. Tirščiai automatiškai atskiriami sulčių spaudimo metu. Vienas iš trūkumų – gautas minkštimas yra šiektiek drėgnas, tai reiškia, kad prarandama dalis sulčių. Naudojant šią spaudimo technologiją, yra mažesnė išspaustų sulčių laikymo trukmė. Dideliu greičiu išspaudžiant sultis, į jas patenka oro. Dėl deguonies burbuliukų sultyse, jos greitai oksiduojasi, genda. Todėl centrifugine sulčiaspaude išspaustų sulčių nerekomenduojama laikyti bent kiek ilgiau, nes sultys praras maistingąsias medžiagas.

Jos veikia mažesniu greičiu nei centrifuginės sulčiaspaudės (60–80 aps./min.), todėl susidaro mažiau putų ir karščio, sultyse lieka daugiau maistingųjų medžiagų. Dėl mažo greičio pailgėja sulčių laikymo trukmė (iki kelių dienų).

Sulčiaspaudės sraigtas faktiškai sutraiško vaisių ir daržovių skaidulas ir suardo augalines ląsteles, todėl sultyse lieka daugiau skaidulų, fermentų, vitaminų ir mineralų, be to, minkštimas lieka sausesnis. Galima spausti sultis praktiškai iš bet kokių vaisių ir daržovių. Naudojant lėtaeigę sulčiaspaudę taip pat galima išspausti sultis iš lapų ir žolinių augalų, pavyzdžiui, želmenų daigų, špinatų, salotų, petražolių ir kitų lapinių žalumynų ir žolelių. Lėtaeigės sulčiaspaudės ne tik spaudžia sultis, bet ir homogenizuoja maisto produktus. Todėl galima ruošti kūdikiams skirtą maistą, paštetus, padažus ir kt. Sultys spaudžiamos trinant, o tada, prieš išmetant išsunktą minkštimą, jis spaudžiamas antrojo spaudimo etapo metu.

Dviejų sraigtų malančios sulčiaspaudės yra brangiausio tipo aparatai. Jų pagalba gaunama didesnė sulčių išeiga. Veikia suspausdamos vaisių ar daržovę tarp dviejų, tarpusavyje kontaktuojančių krumpliaračių. Dvigubo sraigto dėka produktai yra „kramtomi" mažesniais kąsneliais ir geriau pertrinami per sietelį. Didelė dviejų sraigtų spaudimo jėga suardo ląstelių sieneles ir išlaisvina daugiau fermentų, vitaminų ir mineralų. Sraigtai sukasi dar mažesniu greičiu, o tai mažina oksidaciją dėl putų. Be to, mažiau maistingųjų medžiagų suyra dėl didelio karščio, kuris susidaro, jeigu sulčiaspaudė veikia dideliu greičiu. Dėl mažesnio veikimo greičio sumažėja sulčiaspaudės aeracija ir oksidacija. Po sulčių spaudimo likęs minkštimas yra maksimaliai sausas. Šios sulčiaspaudės iš želmenų daigų išspaudžia ne mažiau sulčių, nei specializuotos, tik želmenų daigams skirtos sulčiaspaudės.

Skirtos citrusinių vaisių spaudimui. Įdėjus perpjautą vaisių ir spaudžiant į kūginį paviršių, per apačioje esančias skylutes bėga sultys.

Jos gali būti skirtos spausti sultis iš želmenų, iš citrusinių vaisių. Spausti sultims naudojami ir rankiniai presai (iš citrusinių vaisių, obuolių, vynuogių).

Vikiteka: Sulčiaspaudė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Sulčiaspaudžių tipai Archyvuota kopija 2018-10-07 iš Wayback Machine projekto.