Spalio 26

Spalio 26 yra 299-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 300-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 66 dienos.

Liauda – Liaudys – Ramojus – Sabina – Tautmilė

• 1611 – Zigmantas Vaza suteikė Rūdninkų bažnyčiai fundaciją; to pagrindu kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad 1611 m. yra šios bažnyčios įsteigimo metai;
• 1990 – Kauno miesto valdybos nutarimu iš Ramybės parko į Aukštųjų Šančių karių kapines perkelti „Keturių komunarų“ palaikai.

• 1635 m. – Mykolas Kazimieras Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1680 m.).
• 1799 m. – Simonas Stanevičius, vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis (m. 1848 m.).
• 1835 m. – Jonas Koncevičius, Lietuvos tautosakininkas, bibliografas, istoriografas (m. 1916 m.).
• 1864 m. – Mykolas Ksaveras Mockus, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, pastorius (m. 1939 m.).
• 1894 m. – Petras Mickeliūnas, Lietuvos komunistinis veikėjas (m. 1920 m.).
• 1899 m. – Jonas Matusas, Lietuvos istorikas, kunigas (m. 1962 m.).
• 1906 m. – Kazimieras Kuzminskas, lietuvių kunigas, JAV lietuvių katalikų veikėjas (m. 1999 m.).
• 1907 m. – Viktoras Grinkevičius, gydytojas chirurgas (m. 1968 m.).
• 1930 m. – Ona Narbutienė-Litvinaitė, Lietuvos muzikologė, renginių vedėja (m. 2007 m.).
• 1931 m. – Vytautas Jovaiša, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1940 m. – Albinas Kusta, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1950 m. – Zita Kariniauskienė-Kavaliūnaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1951 m. – Algimantas Jonas Vainauskas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Gediminas Krasauskas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Janina Ražukienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Michal Treščinski, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Algirdas Klova, Lietuvos kompozitorius, muzikantas, etnomuzikologas (m. 2021 m.).
• 1959 m. – Arvydas Judickas, fizikos mokytojas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
• 1960 m. – Eduardas Legavičius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1961 m.:
  • Egidijus Kūris, teisininkas, konstitucinės teisėtyros profesorius, buvęs LR KT teisėjas, pirmininkas (2002–2008).
  • Gintaras Kovarskas, Lietuvos ir Ukmergės rajono ūkio bei politinis veikėjas.
• 1962 m.:
  • Aldona Kadytė Viteikienė, Lietuvos ir Joniškio rajono kultūros, politinė bei visuomenės veikėja.
  • Kazimieras Algirdas Budrys, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Artūras Sakalauskas, Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris, žuvęs Lietuvos Respublikos Seimo rūmų prieigose, stabdant Sovietų armijos išpuolį, baigiantis kariniam pučui Maskvoje (m. 1991 m.).
  • Darius Polikaitis, inžinierius, muzikos mokytojas, chorvedys.
• 1966 m. – Kęstas Moroza, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

• 1909 m. – Antanas Giedraitis, kunigaikštis, Lietuvos mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas, Lietuvos kvartero darinių tyrinėjimų pradininkas ir pagrindėjas, nuoseklus poliglacializmo šalininkas (g. 1848 m.).
• 1945 m. – Jurgis Ambraška, Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius (g. 1906 m.).
• 1975 m. – Leonas Kuodys, Lietuvos kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas (g. 1902 m.).
• 1986 m. – Leonardas Algirdas Dargis, Lietuvos ekonomistas (g. 1909 m.).
• 2021 m.:
  • Robertas Keturakis, Lietuvos poetas, rašytojas, vertėjas (g. 1935 m.).^[1]
  • Aldona Levickienė, Lietuvos ir Kelmės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. 1944 m.).^[2][3]

• 740 – Konstantinopolį nusiaubė žemės drebėjimas, pridaręs daug žalos, ir nusinešęs daugybę žmonių gyvybių.
• 1795 – Paleistas Nacionalinis Konventas.
• 1863 – paskelbti principai, kurių pagrindu vėliau buvo priimta Ženevos konvencija bei įkurtas Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas.
• 1863 – įkurta Futbolo Asociacija (FA).
• 1905 – Norvegija atgavo nepriklausomybę nuo Švedijos.
• 1954 – Triestas grąžintas Italijai.
• 1976 – SSKP CK ir sovietų vyriausybė priėmė bendrą nutarimą dėl tolesnio žuvies produkcijos gamybos didinimo ir pardavinėjimo tobulinimo. Maitinimo įmonėse įvesta „žuvies diena“.
• 1977 – Somalyje, Merkos apskrityje, užregistruotas paskutinis pasaulyje susirgimo raupais atvejis.
• 1988 – iš Tokijo į Londoną atskrido laineris „Boeing-747“ su viena keleive (lėktuvas gali skraidinti 353 žmones). Dėl techninių priežasčių reisas buvo atidėtas, visi keleiviai, išskyrus vieną japonę, pasikeitė bilietus ir skrido kitu reisu.
• 1994 – Izraelis ir Jordanija pasirašė taikos sutartį.
• 2000 – išleidžiamas PlayStation 2.

• 1473 m. – Frydrichas Vetinas arba Frydrichas Saksas, Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (m. 1510 m.).
• 1759 m. – Žoržas Žakas Dantonas, Didžiosios Prancūzų revoliucijos veikėjas (m. 1794 m.).
• 1786 m. – Henris Derindžeris, amerikietis ginklininkas, išradęs kišeninius pistoletus derindžerius, gaminęs dvikovų pistoletus ir Kentukio tipo šautuvus (m. 1868 m.).
• 1814 m. – Stanislavas Mikuckis, lenkų filologas (m. 1890 m.).
• 1873 m. – Torvaldas Stauningas, Danijos profsąjungų ir politinis veikėjas (m. 1942 m.).
• 1879 m. – Levas Davidovičius Trockis, nužudytas Coyoacán Meksiko miesto pietinėje dalyje Stalino nurodymu.
• 1880 m. – Andrejus Belas, rusų rašytojas, poetas, filosofas, kritikas, publicistas, vienas žymiausių rusų simbolistų. Slapyvardis, tapęs pavarde (rus. белый – baltas), turėjo simbolizuoti dvasingumą, skaidrumą, ramybę (m. 1934 m.).
• 1883 m. – Napoleonas Hilas, JAV rašytojas, žurnalistas, padėjęs pagrindus asmeninės sėkmės literatūrai bei pozityvaus mąstymo teorijai (m. 1970 m.).
• 1916 m. – Fransua Miteranas, teisininkas ir politologas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1981–1995 m. Prancūzijos prezidentas (m. 1996 m.).
• 1919 m. – Mohammad Rezā Shāh Pahlavi, Irano šachas (m. 1980 m.).
• 1937 m. – Ansis Epneris, latvių kino režisierius, scenaristas, prodiuseris (m. 2003 m.).
• 1947 m. – Hillary Rodham Clinton, 67-toji JAV Valstybės sekretorė nuo 2009 m. sausio 21 d.
• 1959 m. – Evo Moralesas, dabartinis Bolivijos prezidentas, pirmasis indėnas, tapęs valstybės vadovu nuo pat konkistos laikų. Pareigas eina nuo 2006 m. sausio 22 d. Socialistinio judėjimo (Movimiento al Socialismo) lyderis. Vykdo socialistinę, antikapitalistinę, antiamerikanistinę politiką.
• 1970 m. – Carlos Arecio Amarilla Demarqui, Paragvajaus futbolo teisėjas, pagal profesiją – elektrikas.
• 1974 m.:
  • Aki Uolevi Parviainenas, suomių ieties metikas.
  • Jeroen Van Veen, olandų simfoninio metalo grupės Within Temptation boso gitaristas.
• 1978 m. – Phillip Jack Brooks, amerikiečių imtynininkas, geriau žinomas savo ringo vardu CM Punk, šiuo metu kovojantis World Wrestling Entertainment (WWE) lygoje.
• 1980 m. – Cristian Chivu, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir Internazionale klubo gynėjas.
• 1982 m. – Illiasu Shilla, pastaruoju metu niekur nerungtyniaujantis Ganos futbolininkas (gynėjas), anksčiau žaidęs Ganos rinktinėje, Ganos ir Rusijos klubuose.
• 1985 m. – Andrea Bargnani, Italijos krepšininkas. Pirmasis ir, kol kas vienintelis, Europos krepšininkas, kuris NBA naujokų biržoje buvo pakviestas pirmuoju numeriu.

• 899 m. – Alfredas Didysis, Vesekso (angl. Wessex), pietinės anglosaksų karalystės, karalius 871–899 m (g. 849 m.).
• 1902 m. – Elžbieta Keidi Stanton, moterų teisių kovotoja Amerikoje (g. 1815 m.).
• 1907 m. – Šarlis van Lerbergas, Belgijos rašytojas, filosofijos daktaras. Rašė prancūzų kalba (g. 1861 m.).
• 1909 m. – Princas Ito Hirobumi, Japonijos politikas, Korėjos generalgubernatorius, keturiskart Japonijos ministras pirmininkas bei genro (g. 1841 m.).
• 1939 m. – Stanislavas Kosioras, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs VKP(b) CK Politinio biuro narys. Vienas stalininių represijų organizatorių, vėliau pats tapęs jų auka (g. 1889 m.).
• 1943 m. – Markas Aurelijus Steinas, vengrų (vėliau Jungtinės Karalystės pilietis) archeologas ir orientalistas (g. 1862 m.).
• 1957 m. – Gerti Teresa Kori, JAV gydytoja, biochemikė, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatė (g. 1896 m.).
• 1972 m. – Igoris Sikorskis, inžinierius ir sraigtasparnio išradėjas^[4] (g. 1889 m.).
• 1973 m. – Semionas Budionas, tarybinis karinis veikėjas, vienas pirmųjų Tarybų Sąjungos Maršalų, triskart Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1883 m.).
• 1979 m. – Pak Čionghy, Pietų Korėjos armijos generolas ir valstybės prezidentas 1963–1979 m. laikotarpiu. Jo valdymas turėjo nemažai autokratijos bruožų (ypač po 1971 metų), pasižymėjo dėmesiu šalies ekonominiam augimui, industrializacijai, siekiais bendradarbiauti su JAV, Japonija. Pak Čionghy buvimas valdžioje baigėsi jo nužudymu 1979-taisiais (g. 1917 m.).
• 1989 m. – Charles John Pedersen, 1987 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (g. 1904 m.).
• 2007 m. – Arthur Kornberg, 1959 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (g. 1918 m.).
• 2021 m.:
  • Volteris Smitas, buvęs škotų futbolininkas ir Škotijos Premier lygos komandos Glazgo „Rangers“ klubo vyr. treneris. Trenerio karjerą baigė 2011 m. (g. 1948 m.).^[7]
  • No Tėu, Pietų Korėjos politikas, buvęs šalies prezidentas, pareigas ėjęs 1988–1993 m. laikotarpiu (g. 1932 m.).^[8]