Semerenio dėsnis

Semerenio dėsnis – O. Semerenio (veng. O. Szemerényi) atrastas fonetinis dėsnis, galiojęs ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu. Dėl šio dėsnio žodžio galo skiemenyse, besibaigiančiuose junginiu balsis+sonantas+s arba h₂, garsai s ir h₂ nukrito ir, kompensuodami išnykimą, pailgino prieš juos esantį balsį.^[1]

Žodžio gale išnyksta pučiamasis priebalsis *s arba laringalai (gerkliniai priebalsiai) *h₁, *h₂ ,*h₃ (bendrasis jų simbolis – *H), todėl žodžio paskutiniame skiemenyje pailgėja balsis:

*/-VRs/, */-VRH/ > *-VːR (kur V – balsis, R – kuris nors iš sonantų r, l, m, n, bet H – laringalas)

*/-VRH-/ > *-VR- (nėra žinoma aiškių ide. pavyzdžių su šiuo atveju išnykusiu s)

Šis dėsnis padarė įtaką daugumos vyriškosios ir moteriškosios giminių daiktavardžių vienaskaitos vardininkui, jeigu šie daiktavardžiai baigėsi sonantais:

• ide. */ph₂térs/ 'tėvas' > */ph₂tḗr/ (sen. gr. patḗr, skr. pitā́)^[1][2]
• ide. */ǵénh₁tors/ 'gimdytojas (tėvas)' > */ǵénh₁tōr/ (sen. gr. genétōr, lot. genitor)
• ide. */dʰéǵʰoms/ 'žemė' > */dʰéǵʰōm/ (sen. gr. khthṓn, skr. kṣa, het. te-e-kán )

Dėsnis turėjo įtakos ir bevardės giminės kuopinių (daugiskaitos) daiktavardžių vardininkui-galininkui, kuris baigėsi laringalu *-h₂:

• ide. */ǵénh₁monh₂/ 'sėklos' > */ǵénh₁mōn/ > */ǵénh₁mō/ (apie n iškritimą žr. žemiau)

Taip pat buvo paveikta ide. perfekto daugiskaitos III asmens galūnė:

• ide. */-ers/ (daugiskaitos III asmens galūnė) > */-ēr/ (lot. -ēr-e, het. -er, -ir )

Palyginimas:

• ide. */werh₁-dʰh₁-o-/ 'vardas, žodis' > */werdʰh₁o-/ (lot. verbum)

Pasak kitos ide. fonetinės taisyklės, sonantas *n po ilgojo balsio *ō žodžio gale nukrenta, paprastai veikiant Semerenio dėsniui:

• ide. */ḱwóns/ 'šuo' > */ḱwṓn/ > */ḱwṓ/ (skr. ś(u)vā́, sen. air. cú)

Rekonstruojant ide. žodį širdžiai pavadinti, čia yra tas atvejis, kai *d nukrenta po *r ir pailgina prieš jį einantį balsį. Neaišku, ar tai yra pavienis reiškinys, ar priskirtina Semerenio dėsnio poveikiui.

• ide. */ḱérd/ 'širdis' > */ḱḗr/ (sen. gr. kêr, het. ker )

Kai kuriais atvejais Semerenio dėsnis negalioja:

• tematinių vardažodžių daugiskaitos galininko galūnėje *-ons;
• priebalsinių vardažodžių sonantais besibaigiančiame vienaskaitos kilmininke, pavyzdžiui, *déms 'namo' (išlikę posakyje *dems potis 'namo pats (namų šeimininkas)');
• vadinamojoje antrinėje vienaskaitos II asmens galūnėje *-s, kai ji eina po sonantų, pvz., *gʷéms (šaknis *gʷem- 'žengti, ateiti').

Indoeuropiečių prokalbėje vienaskaitos vardininke ilgieji balsiai ėmė rastis ir tuomet, kai Semerenio dėsnis neturėjo veikti, tačiau balsius imta ilginti pagal šio dėsnio analogiją (ide. */pṓds/ 'pėda, koja'). Žodžio gale imta numetinėti ir kitus priebalsius, ne tik *-n, o tai rodo, kad šis dėsnis pradėjo morfologizuotis (perėjo į morfologijos lygmenį) jau pačioje ide., bet ilgųjų balsių susidarymas neturėtų būti vertinamas kaip sinchroniškas pučiamųjų priebalsių numetimui reiškinys. Žodžio gale matyti tokios Semerenio dėsnio išimtys:

• ide. */gʷénh₂s/ 'žmona' > */gʷḗn/ (sen. air. bé), bet taip pat ir */gʷénh₂/ (skr. jáni)
• ide. */sals/ 'druska' (bet ne **/sāl/) > sen. gr. háls

taip pat vidurio padėtyse:

• ide. */gen-/ > skr. janman, ide. */genh₁-/ > skr. jánitrī

Formos be laringalų laikomos senesnėmis, turbūt jos buvo leksikalizuotos vėlesniuoju ide. laikotarpiu.

• Prehistory, History, and Historiography of Language, Speech, and Linguistic Theory. (Papers in Honor of Oswald Szemerényi) (Amsterdam/Philadelphia 1992)
• Historical Philology. Papers in Honor of Oswald Szemerényi II (Amsterdam/Philadelphia 1992)
• Comparative-Historical Linguistics: Indo-European and Finno-Uralic. Papers in Honor of Oswald Szemerényi III (Amsterdam/Philadelphia 1993)