Sapotekai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Sapotekai | |
|---|---|
 Sapotekų moteris su vaiku (1940 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | ~700 000 |
| Populiacija šalyse |  Meksika
|
| Kalba (-os) | sapotekų kalba, ispanų kalba |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė), vietinių tikėjimų elementai |
| Giminingos etninės grupės | mištekai, trikiai ir kt. |
Sapotekai − indėnų tauta, gyvenanti pietvakarių Meksikoje, daugiausia Oachakos valstijoje. Mažesnės bendruomenės yra Čiapaso, Gerero, Verakruso valstijose. Kalba otomangų kalbų šeimai priklausančiomis įvairiomis sapotekų kalbomis ir tarmėmis.
Pavadinimas „sapotekai“ yra egzonimas, atėjęs iš nahuatlių kalbos žodžio tzapotēcah ir reiškiantis „sapotės krašto gyventojai“ (sapote actekai vadino įvairius vaisius). Patys sapotekai save vadina Be’ena’a − „žmonės“.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sapotekų civilizacija iškilo VI a. pr. m. e. Oachakos slėnyje. Tuo metu slėnyje gyvavo 3 bendruomenės, kurios tarpusavyje konkuravo. Rasta to meto šventyklų liekanų bei žmonių aukojimą liudijančių radinių. Tarp 700 ir 500 m. pr. m. e. didžiausia slėnio gyvenvietė San Chosė Mogotė dėl nežinomų priežasčių neteko daug gyventojų, tačiau tuo pat metu iki tol niekam nepriklausiusiame slėnio centre iškilo nauja gyvenvietė Monte Albanas. Manoma, kad dauguma San Chosė Mogotės gyventojų būtent ir emigravo į Monte Albaną. V a. pr. m. e. susiformavo Sapotekų valstybė su centru Monte Albane ir pradėjo savo ekspansiją. II a. sapotekų valstybė driekėsi nuo Kiotepeko šiaurėje iki Oselotepeko ir Čiltepeko pietuose. Monte Albanas tapo didžiausiu miestu Meksikos kalnyno pietuose ir tokiu išsilaikė iki VIII a. Monte Albane rasti archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad sapotekai vieni pirmųjų Mezoamerikoje sukūrė raštą. Sapotekų valstybė vėliau susidūrė su besiplečiančia actekų imperija: 1497−1502 m. Ahuisotlis pradėjo sapotekų užkariavimą, vėliau jį tęsė Montesuma II. Actekų imperija netrukus žlugo, bet 1522−1527 m. sapotekus užkariavo ispanai.
Kolonijiniais laikais daug sapotekų metizavosi ir didelė dalis šiuolaikinės meksikiečių visuomenės yra sapotekų kilmės. Iš sapotekų buvo kilęs ir pirmasis indėniškos kilmės prezidentas visoje Amerikoje − Benitas Chuaresas.
Etnologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartiniai sapotekai skirstomi į 3 grupes: istmeños gyvena Tehuantepeko sąsmaukos pietuose, serranos gyvena Oachakos Siera Madrėje (šiauriniuose šlaituose), pietų sapotekai − pietiniuose šlaituose, o vidurio sapotekai − Oachakos slėnyje. Sapotekai verčiasi žemės ūkiu − augina kukurūzus, pupas, moliūgus, javus, cukranendres. Taip pat užsiima žvejyba, augina naminius gyvūnus (galvijus, paukščius, kiaules, arklius), užsiima amatais (odos apdirbimu, tekstile). Didelė dalis uždarbiauja plantacijose, yra emigravę į JAV.
Gyvena padrikos struktūros, tankiai apgyvendintuose kaimuose. Gyvenamasis namas vienos patalpos, kvadratinis, pastatytas iš medžio arba molio, stogas keturšlaitis.
| |||||||||||||||||||||||||
