San Chuano provincija
| San Chuanas Provincia de San Juan | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Argentina
| ||||||
| Administracinis centras | San Chuanas | ||||||
| Departamentų skaičius | 19 | ||||||
| Gyventojų | 772 900[1] | ||||||
| Plotas | 89 651 km² | ||||||
| Tankumas | 9 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 6770 m, Mersedarijas | ||||||
 Vikiteka |
San ChuanasVikiteka | ||||||
San Chuano provincija (isp. Provincia de San Juan) – provincija vakarinėje Argentinos dalyje. Šiaurėje-rytuose ribojasi su La Riochos, pietryčiuose – su San Luiso, pietuose – su Mendosos provincijomis. Visa vakarine riba ribojasi su Čilės Respublika. Administracinis centras – San Chuanas.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Provincija išsidėsčiusi kalnuotame ir sausame Kujo regione. Teritorijos rytus užima sausos plokščios lygumos (sausųjų pampų dalis), centrinę dalį – neaukšti kalnagūbriai (Tontalio, Punilijos ir kt.; Pampų Kalnagūbrių zona), o vakarus – aukštos Andų kalnų grandinės (aukštis iki 6770 m, Mersedarijo k.).
Klimatas sausas ir karštas. Vyraujantis vėjas – zonda. Dauguma kritulių iškrenta vasarą, dažnai sukeldami audras. Didelė dienos ir nakties temperatūrų kaita. Kalnuose neretos šalnos. Būdingas dirvožemis – raudonžemis. Provincijos šiaurės rytuose yra išlikusios 200 mln. metų senumo geologinės formos (Iščigvalasto provinciniame parke).
Dauguma upių priklauso Desagvadero vandens sistemos baseinui: (Bermechas – Desagvadero dalis, San Chuano upė, Chačalis). Sausuoju metu dauguma upių išdžiūsta, susiskaido į atskirus telkinius. Didesnių upių slėniai – svarbios žemės ūkio sritys. Yra nemažai druskingų pelkių ir druskos lygumų (Hvanakačės, Salina Pampa de los Lataso, Pampa de las Salinaso, Salinas de Maskasino ir kt.).
San Chuano provincija yra seismiškai aktyvioje zonoje, todėl neretai įvyksta žemės drebėjimai. Paskutinis galingas žemės drebėjimas įvyko 1944 m.
Įsteigtas San Giljermo nacionalinis parkas.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vynininkystė – tradicinė ir pagrindinė provincijos ūkio šaka. 56 % dirbamos žemės naudojama vynuogių plantacijoms. Pagal vyno gamybą San Chuano provincija nusileidžia tik Mendosos provincijai. Taip pat dar auginami pomidorai, kukurūzai, bulvės, figos, persikai ir kt.
Didelę svarbą užima ir gavybos pramonė. Išgaunamas auksas, švinas, grafitas ir molis. Yra maisto, tekstilės pramonės įmonių. Elektros energija gaunama hidroelektrinėse (Kebrada de Uljumas, La Rosa, El Pinaras ir kt.) bei šiluminėse elektrinėse.
Kadangi provincija atoki ir neturi ypatingų lankytinų objektų, turizmas išvystytas menkai. Svarbiausi turistiniai objektai yra San Chuano miestas, Iščigvalasto parkas, Pismantos karštosios versmės, pagoniška Difunta Correa šventovė.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Provincijoje gyvena virš 700 tūkst. gyventojų, iš jų šeštadalis – San Chuane. Jo apylinkėse (Didžiajame San Chuane) susitelkę dauguma provincijos gyventojų (420 tūkst.). Kitas tankiau gyvenamas regionas yra šiaurėje. Andų aukštikalnės beveik negyvenamos.
Didžiausi miestai (2010 m.):[2]
- Vilja Krausė (109,4 tūkst. gyventojų) [San Chuano priemiestis]
- San Chuanas (109,1)
- Čimbasas (87,2) [San Chuano priemiestis]
- Rivadavija (82,5) [San Chuano priemiestis]
- Santa Lusija (48,0) [San Chuano priemiestis]
- Kausetė (28,2)
- Vilja Barbosa (24,2) [San Chuano priemiestis]
- Vilja Cheneral San Martinas (22,0) [San Chuano priemiestis]
- Vilja Aberastainas (15,4) [San Chuano priemiestis]
- San Chose de Chačalis (10,9)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ ARGENTINA: Provinces and Agglomerations, citypopulation.de
- ↑ Argentina: San Juan, citypopulation.de
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali provincijos svetainė
- Provincijos žemėlapis
- Turistinė svetainė Archyvuota kopija 2011-05-31 iš Wayback Machine projekto.
