Nikolajus Tichonovas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nikolajus Tichonovas (rus. Тихонов Николай Александрович, 1905 m. gegužės 14 d. Charkove – 1997 m. birželio 1 d. Maskvoje) – tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, 1980–1985 m. – TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas.

• 1930 m. – baigė Dnepropetrovsko metalurgijos institutą, technikos mokslų daktaras (1961 m.);
• Nuo 1930 m. dirbo inžinieriumi, 1941–1947 m. – gamyklos vyriausiasis inžinierius, 1947–1950 m. – gamyklos direktorius;
• 1950 m. – TSRS juodosios metalurgijos ministerijos valdybos viršininkas, nuo 1955 m. – ministro pavaduotojas, atsakingas už vamzdynų pramonę;
• 1957–1960 m. – Dnepropetrovsko liaudies ūkio tarybos pirmininkas;
• 1960–1963 m. – TSRS Ministrų Tarybos valstybinės mokslinės – ekonominės tarybos pirmininko pavaduotojas (TSRS ministro teisėmis);
• 1963 m. – TSRS Valstybinio plano komiteto (Gosplanas) pirmininko pavaduotojas-TSRS ministras;
• 1965 m. – TSRS Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojas, nuo 1976 m. – pirmasis pavaduotojas, 1980–1985 m. – TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas. Po atsistatydinimo iki TSRS žlugimo buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo valstybės patarėjas:
  • TSRS Aukščiausiosios Tarybos 5-11 šaukimų deputatas;
  • dukart Socialistinio darbo didvyris (1975 ir 1982 m.), dukart Stalino premijos laureatas (1943 ir 1951 m.):
  • 1966–1989 m. – TSKP CK narys, 1979–1985 m. – TSKP CK Politinio biuro narys.

• Dirbdamas Dnepropetrovske susipažino su L. Brežnevu, šiam atėjus į valdžią N. Tichonovas pradėjo sparčiai kopti karjeros laiptais;
• TSRS Ministrų Tarybos pirmininku buvo vadovaujant keturiems TSKP CK Generaliniams sekretoriams – L. Brežnevui, J. Andropovui, K. Černenkai bei M. Gorbačovui;
• Kitaip, nei Aleksejus Kosyginas, N. Tichonovas neturėjo savo ekonominės programos, buvo ūkininkas – praktikas, nesidomėjo politiniais klausimais, gana tiesmukas, asmeniškai padorus žmogus. Nevengė pasiginčyti nei su N. Kosyginu, nei su L. Brežnevu. Reikalavo griežtai vykdyti priimtus nutarimus, prieštaravo egzistuojančiai "telefoninei teisei". Kritikavo sprendimą dėl tarybinės kariuomenės įvedimo į Afganistaną;
• Palaikė M. Gorbačiovo išrinkimą TSKP CK Generaliniu sekretoriumi, nežiūrint į nuolatinius nesutarimus J. Andropovo ir K. Černenkos valdymo laikotarpiu;
• Buvo vienas vyriausių vyriausybės vadovų pokarinėje Europoje (juo buvo nuo 75 iki 80 metų amžiaus, rekordas šioje srityje priklauso K. Adenaueriui, kuris atsistatydino būdamas 87 metų);
• Palaidotas Maskvos Novodevičės kapinėse.