Neuronas

Neuronai (arba nervinės ląstelės) – pagrindinės nervų sistemos ląstelės. Būdinga tiek stuburiniams, tiek ir bestuburiams gyvūnams (pvz., medūzoms ar koralams).

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – paveikslėlių dydis ir kt. Jei galite, sutvarkykite.

Be neuronų nerviniame audinyje yra daug kelių tipų glijos ląstelių.

Neuronai skiriasi savo forma ir dydžiu. Neuronų dydis svyruoja nuo 4 µm iki 130µm. Tačiau kiekvienas neuronas turi kūną ir ataugas. Neurono kūnas turi branduolį, kuris dėl didelio chromatinio aktyvumo dažosi silpnai. Branduolyje yra vienas arba du branduoliai. Neurono plazmolema, be būdingos visoms ląstelėms funkcijos, pasižymi impulso perdavimu. Neurono citoplazma, neuroplazma, turi visas organeles: Goldžio kompleksą, mitochondrijas, lizosomą, neurofibriles, kurios sudaro neurono griaučius. Kūne ir dendrituose yra gerai susiformavęs endoplazminis tinklas, kuris dar vadinimas tigroidinė medžiaga. Šis grūdėtas endoplazminis tinklas garantuoja viduląstelinę neurono regeneracija ir ilgaamžiškumą. Impregnavus sidabro druskomis neurono kūne išryškėja siūlinės struktūros – neurofibrilės, kurios atlieka atraminę funkciją ir dalyvauja viduląstelinėje medžiagų pernašoje.

Jungiamuoju audiniu sujungti aksonų pluoštai ir sudaro nervą.

Soma – tai pagrindinė neurono kaip ląstelės dalis, kurioje išsidėsto branduolys ir kitos organelės. Nuo somos atsišakoja ilgos plonos ataugos – dendritai ir aksonai. Dendritų gali būti įvairus skaičius (dešimtys), dažnai jie būna labai šakoti, tačiau nenutolsta labai toli nuo neurono somos. Ant dendritų paprastai būna daug sinapsių, per kurias ateina informacija iš kitų neuronų (dendritai – “priimančioji” neurono dalis). Aksonas būna tik vienas, tačiau netoli savo pabaigos dauguma aksonų šakojasi. Juo informacija yra perduodama iš neurono kitai ląstelei (pvz., kitam neuronui, raumeninei ląstelei ir kt.). Aksono ilgis gali viršyti vieną metrą, pavyzdžiui, tokie gali būti nugaros smegenų somatinių motorinių neuronų aksonai.

Neuronai pasižymi gana didele morfologine įvairove – skiriasi jų somos dydis ir forma, ataugų skaičius, ilgis, šakotumas ir t. t. Dažnai yra taikoma neuronų anatominė klasifikacija pagal poliškumą:

1. unipoliniai arba pseudounipoliniai neuronai – tokie būna dauguma žmogaus pirminių sensorinių neuronų. Jie turi vieną trumpą ataugą, kuri tuoj pat skyla į dendritą ir aksoną, nors dažniau tai vadinama periferine atauga ir centrine atauga;
2. bipoliniai neuronai – jie paprastai turi vieną dendritą ir vieną aksoną, kurie prasideda priešinguose somos galuose (poliuose). Žmogaus nervų sistemoje tokie neuronai paprastai susiję su specialiaisiais jutimais;
3. multipoliniai neuronai – jie turi vieną aksoną ir įvairų skaičių dendritų (daugiau kaip vieną).

• Sensoriniai neuronai, dar vadinami juntamaisiais neuronais, perduoda signalą iš receptoriaus (pvz., ausies ar akies) į centrinę nervų sistemą (nugaros arba galvos smegenis).
• Motoriniai neuronai, dar vadinami judinamaisiais neuronais, perduoda signalą iš centrinės nervų sistemos į veikiamo organo, pvz., raumens, ląsteles.
• Įterptiniai neuronai, dar vadinami asociaciniais neuronais, jungia įvairius neuronus tarpusavyje, sudaro didelę dalį stuburo smegenų pilkosios medžiagos.
• Sekreciniai neuronai, perduoda impulsus iš centrinės nervų sistemos liaukoms ir paskatina jas gaminti skysčius (sultis).

Neuronai taip pat klasifikuojami pagal jų ataugų skaičių:

• Vienpoliai neuronai – vieną ataugą turintys neuronai. Šie neuronai būna tik gemalo organizme.
• Dvipoliai neuronai – dvi ataugas turintys neuronai. Šių neuronų yra akies tinklainėje, vidinėje ausyje.
• Tariamieji vienpoliai neuronai – tipiniai juntamieji (sensoriniai) neuronai, jų kūnai yra nerviniuose mazguose, jiems nėra būdingi dendritai, o aksonas augantis iš kūno skyla į dvi dalis; vienoje pusėje aksonas užsibaigia receptorine galūne, kitoje nutįsta į smegenis, kur sudaro sinapsę su kitų neuronų kūnais ar dendritais.
• Daugiapoliai neuronai – jų yra daugiausiai. Šie neuronai turi vieną aksoną ir daugiau nei vieną dendritą (dažniausiai 3-10 dendritų). Šie neuronai skirstomi į ilgaaksonius ir trumpaaksonius.

Sinapsė – specializuota struktūra, kur iš informaciją perduodančio neurono sekretuojama specifinė cheminė medžiaga – neurotransmiteris (neuromediatorius), paveikianti kitą ląstelę. Sinapsės būna (atsižvelgiant į tai, tarp kokių skirtingų neuronų vietų susidaro):

• Aksodendritinės
• Aksoaksoninės
• Aksosomatinės
• Somatodendritinės
• Somatosomatinės
• Dendrodendritinės

Vienas neuronas vienu metu jungiasi su daug kitų neuronų, dėl to jis gali sudaryti iki 100 000 sinapsių vienu metu. Sinapsės skiriamos į elektrines ir chemines. Dauguma žmogaus sinapsių yra cheminės, jos gali būti jaudinančios ir slopinančios. Perduodant nervinį impulsą dalyvauja medžiagos, vadinamos neuromediatoriais. Tai noradrenalinas, acetilcholinas ir kitos medžiagos.

• ŽMOGAUS ANATOMIJA, I tomas / G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 664 p.

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –

Neuronas

Vikiteka: Neuronas – vaizdinė ir garsinė medžiaga